Liūdna ir tuščia
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nežinau kas yra,nusibodo mokslai, sukrėtė netektis, pažvelgiau į pasaulį kitaip, kasdien tas pats, žmonės mane liūdina, planai žlunga, atrodo kad niekam nerūpiu ir taip nusibodo gyvent, kad norėčiau užmigt ir atsikelt po 5 metų. Nežinau ką daryt, nieko pozityvaus neįžvelgiu, nusibodo galvot, filosofuot kai viskas netikra, kai darai, nes reikia taip daryti, nes tokios normos… Ar jūs taip nesijaučiat? Net nežinau kam skirta ši tema, tiesiog niekas manęs negirdi arba nesupranta, verkiu beveik kasdien dėl visokių smulkmenų, nusibodo, bet nežinau ką daryti
Ačiū, jei petskaitėt
Kai liudna, man pavyzdziui, padeda sportas. Jis leidzia iskrauti is saves blogas emocijas )
na as ir kalbos kaip vertybes nevertinu, bet manau, kad ju kuo daugiau ismanai – tuo geriau, tuo labiau islaves ir komunikuojanti tampi as pati gyvenaus Vokietijoj, ten kalbejau angliskai, nors mokejau vokiskai, o parduotuvese rusiskai ir lietuviskai jetau kaip juokas pamenu emem, tad svarbu komunikuot, susikalbet visada net gestais galima esme ta, kad kalba saugo zmogus, tos salies, kurioje gimes, nes tai priimtina jam, bet tai nereiskia, kad jis turi ja skleist kaip bele ka po pasauli, jis turi tai vertint sau visu pirma, o ne pries kitus..kitaip kam gi moko lotyno ar esperanto – mirusias kalbas? m? nes kadaise lotynu buvo paplitus kalba, o dabar kas? nieko…apart mediku ir teisininku – niekas nebenaudoja
jei tai liudna – leisk sau nieko neveikt, net jei mokslai uzgriuvo – tieisog imk ir bent diena nieko neveik, skirk sau – atsigausi labai savaites darbus per diena nudirbsi
Tikriausiai reikia tiesiog pabūt tyloj ir atsiriboti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
