Maldauju, padekit.. neisgyvensiu.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas. Niekada negalvojau, kad cia kursiu butent tokia tema, bet yra kaip yra. norejau pasiklausti, ar yra Vilniuje kazkokie gydymo centrai nuo depresijos? Psichologas nepades, o kuo toliau, tuo labiau vis galvoju apie savizudybe, nes tolyn darosi eiti per daug sunku…
Aš tai už gydytojus. Akivaizdu, kad būtinastabilizuoti būseną. O tada jau ir psichoterapijomis, ir savo suėmimais į rankas bus galimas pasveikimas
Viskas sutvarkoma. Tik kartais pačiam vienam sunku. Tada ir ateina pagalba
su juo galima internetu bendrauti, ar ne taip supratau?
as pati suprantu, kad man labai reikia pagalbos. bet nezinau nuo ko pradet, as tokia baile, net pas gydytojus nesmagu eiti, bet man tikrai reikia. o neturiu net kas palydetu..
galima yra skaipo kontaktai arba pasiskambink del konsultacijos
nežinau visos nukreipimo sekos, bet draugė lankė Kaune grupinės pagalbos seansus ir jai lb padėjo, pamatė įvairių problemų turinčius žmones, svarbiausia – išsikalbėjo. manau šeimos gydytojas nukreiptų ar pagalbos linija.
O Jūs, autore, esate stipresnė negu Jums pačiai atrodo, vien dėl to, kad pati kreipiatės ir klausiate, kur galima rasti pagalbos. Net neabejoju, kad visas problemas išspręsite, kad ir kokios jos skaudžios ir baisios būtų. Linkiu didžiausios sėkmės
Aciu Jums labai. Pabandysiu parasyti internetu laiska “pagalba internetu” ir paziuresiu ka jie patars, jeigu atrasys…
Ka tie gydytojai visokiais antidepresantais priseria, zmogus i darzove pavirsta ot gydymas… Aisku visokiu yra, bet dazniausiai tai tie dipluomuoti, akademcikai, prisigriauze savo teoriniu knyguciu, mazai kuom gali padeti.
Mergaitės….Gal geriau papasakokite jai…kiek kartų per gyvenimą jus paliko vaikinai ? na išgyvenome dėl to, širdelę skaudėjo, bet žudytis tai jau tikrai NE, ir dėl ko? jis kitai dovanoja gėles….na ir tegu…ateis diena ir Tau padovanos tikrasis Tavo draugas o jis nė nevertas minutėlės tavo laiko, kad suktum apie jį galvą… Mergaite, juk vyrai palieka žmonas su mažamečiais vaikais…ir nieko žmonės gyvena toliau…Tad, dėl vaikino nesuk galvos, jauna dar, turėsi dar ir ne vieną…
O tėtis…..Jis suaugęs žmogus, Tu jo nepakeisi ir neperauklėsi…Tad, tau belieka arba susitaikyti ir priimti jį tokį , arba pačiai kažką daryti. Eiti mokytis , dirbti, nuomotis kambarį ir gyventi atskirai…Bet tik neverkšlenti… Palik tėvų namus, jau laikas…
Dar karta rekomenduoju, jei nori susitvarkyt visas depresijas ir sau padet. Nesiulyciau jei pats nebuciau buves.
nueik pasisnekek su situo zmogum, pades simtu procentu.
Manau , Tu kaip asmenybė atsidūrei savotiškoje kryžkelėje… Tarp visko: namų ir šeimos, mokslų , darbo ir meilės reikalų…
Pasirink savo kelią, ir eik juo. Susirask darbą iki mokslo metų pradžios, tada apsispręsk kur nori ir gali studijuoti… Ir Tau reikia palikti gimtąjį lizdą ir ten atvažiuoti tik į svečius….
Atsiras naujų draugų, kolegų , po darbo skubėsi namo ir planuosi ką pasidarysi vakarienei , ar užbėgsi į svečius pas mamą paplepėti… Keisk savo gyvenimo kryptį ir neturėsi laiko savigraužai , sustiprėsi. Gal ir klupsi , juk bus visko dar ir išsiskyrimų , ir nusivylimų…bet GYVENIMAS TOKS NUOSTABUS DALYKAS…..patikėk manimi
Sveika, as esu Smilte Visada zinok, kad yra zmoniu, kuriems tu tikrai rupi. Gaila, kad esu Kauniete, su mielu noru as tau stengciausi padeti ir buti bent sielos drauge. Gali man parasyti, esu su tokia busena jau praeityje kovojusi, nebek iskart pas psichiatrus, kol dar gali tvarkykis pati su savimi. Psichiatrai israsys antidepresantus, kuriuos turesi gerti… o jausiesi visada lengvai “apsvaigus” ir neiseis paciai blaiviai mastyti, plius jie negydo, o tik atplaiduoja tam momentui. Taigi, nepasiduok, parasyk man jei nori pasikalbeti
Zinote, as visada galvojau taip kaip Jus, bet nera taip lengva. As esu suaugusi, manes is namu neisleidzia tevas, nes pagal ji as esu paskutine kurva kuri nori gyventi savo gyvenima. Jis mane nuolat skriaudzia, skriaudzia ir mama, bet pats niekada nera pagalvojes, kiek blogo jis man yra padares. Sake, kad jam geda pries draugus, kad uzsiaugino tokia dukra, nors as nieko nepadariau blogo. o del draugo, as maziausiai emu i galva, bus dar kazkur tas mano tikrasis tai tikrai. bet tiesiog man visi tie zodziai taip ilindo i sirdi, kad as tikrai nebenoriu nieko.. Suzinojes, kad buvau klube su draugem, tai as jau paskutine, atsiprasau “salava” ir dar del to trenke. Kaip taip galima.. Kai jam buvo blogai as jam paskutines savo santaupas atidaviau, o dabar as likau be nieko…
Tau reikia kuo toliau begti nuo zmoniu, kurie tave slegia. Tu esi jauna, kaip suprantu ~20 mete, as tokiu paciu metu taip pat. Turi susiimt svae i rankas, nors tau dabar tai atrodo kaip utopija. Bet tu bandyk. Daryk tik tai, kas tau sirdziai miela, jokiais budais liudesio neskandink alkoholyje.
Buvo minciu prisigerti, bet tai as taip nuo problemu nepabegsiu juk. Tame ir esme, kad as neturiu kur iseiti, o cia man yra labai blogai.. Atrodo blogiau ir but negali..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
