Kaip tai negali. Patikek gali. Tiesiog viskas tau dabar susikaupe, visiskai esi nusivylusi savo gyvenimu. Bet tu turi vel is naujo izvelgti gyvenimo prasme. Susidelioti savo tikslus, juos siekti ir stengtis, kad Taves nepaveiktu aplinkiniu itaka.

Man labai blogai dabar paciai.

Bet parasyk i az patarsiu kai ka,ka mano manymu as neteisingai padariau gfyvenime,nes panasi situacija buvo su tevu..

Nu tiesiog parasyk jam i skaipa, manau del visko susitarsit.

Autore, keiskit aplinką. Tikrai atsiras padedančių merginų. Gana tą tėvą kentėt, eikit lauk iš namų. Gal bus galimybė į kokį studentų bendrabutį ar 1 kambariuką kelių kambarių bute išsinuomot?

o močiutės, tetos kokios neturi…? neparašei kuo užsiimi dabar , lankai vidurinę / ką veiki?

Išgerk vitaminų, trūksta gal. Ir paskaityk gerą knygą, pvz. David Icke. Pati užsiprogramuoji, kad baisi liga ir būtinai reik daktaro – nė velnio.

Suprantu, kad labai skaudu… Iš savo draugės patirties tai žinau. Kažkada tėvas ją engė , žemino o ir pamotė buvo ne ką geresnė… Atkentėjo sukandusi dantis iki 18 os ir išmovė su maišeliu rankose iš namų…tą pačią dieną. Gal prieš metų buvo lengviau jaunam žmogui, nes suteikdavo bendrabučius. Bet…ir tu neprapulsi, tik susiimk. Tu jau suaugusi, jauna , stipri turi pradėti gyventi savarankiškai. Eik į krizių centrą ir ieškokis darbo skubiai, tada ieškok kambarėlio . ir ate tėveliai.O kai praeis 20 metų , jie pasens, pasiligos atvažiuosi pas juos ir tėvą tai gerai galėsi papurtyti ir priminti skriaudas , o ir mamai priminti… nes gyvenime viskas sugrįžta. Mano draugė išsižadėjo savo tėvo , apie pamotę nė kalbėt nėra ką. Tėvas butą ir sodą aprašė pamotės sūnui…mes tik juokėmės, tipo pagąsdino…tikrai kad pagąsdino dabar pats prieglaudoje ir jo nieks nelanko o savo dukrai ilgus atsiprašymo laiškus rašo…

Draugės širdis jautri , ji jau seniai atleido, bet bendrauti nenori , jis jai lyg koks pakelės medis , kuriam nieko nebejaučia…

Aš pati užauginau 2 dukras, viena Tavo vienmetė, bet nesuprantu tų mamų , kurios taip suluošina savo vaikų sielas , nesuprantu tokių žmonių. Mano mergaitės – mano brangiausias turtas pasaulyje ir joks vyras , ar jokie pinigai ar karjera nenustums jų į 2 planą. Jos klysta ir tai normalu, nes iš klaidų mokosi, jos ir neklauso manęs , mes ir susipykstame…tik po to susitaikymas būna labai malonus širdžiai , kai tiesiog apsikabiname ir išsikalbame… O aš jas palaikau visur ir visada , padrąsinu net ten , kur žinau kad gali nepavykti, bet jei ji taip trokša- tai pirmyn…

Mergaite, pabandyk atvirai pasakyti savo mamai, kad labai blogai jauties, kad užgavo Tave,kad nenusipelnei tokių žodžių iš savo tėvų…..ir pasakyk, kad jai jie nesupras savo kaltės , išsižadėsiu Jūsų ir nebeleisiu daugiau luošinti savo gyvenimo…. Gal būt tai privers juos susimąstyti, jei ne …Tau reiks išeiti iš namų. Aš galiu tau tik su darbu padėti, vyras turi drabužių parduotuvėlių prekybos centruose , pradžiai eitum pardavėja .

Nurimk, su kiekviena diena lengviau bus…laikas viską gydo. Tau dabar svarbiausia baigti mokslus. O tada , sudie… Ar sugebėsi sukąsti dantis ir atkentėti? Nes , dabar kažkur išeiti tikrai būtų neprotinga… Na rėkauja, užgaulioja ir tegul… tu susikaupk ir gerai mokykis tai tavo pagrindinė ir svarbiausia kryptis…nes jei su mokslais nusivažiuosi- jau tada ne kas…

Ir neik pas jokius gydytojus, geriau į kokius Aušros varus į bažnyčią nueik ir ramiai pasėdėk, padeda, sielą ramybė tokia užlieja…

I vasaros 5 kreipkis