Man rodos, jis kvailys
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
o tau kad visose temose viskas idomu ir norisi prisikabinti )
Negrįžo. Vis dar yra “labai pasimokęs” + jau nebeturi pinigų, tai neturėsim iš ko valgyti (pavasarį visad mums sunku būdavo butą išsilaikyti, kadangi baigdavosi vasarą uždirbti pinigai), o kadangi jį ten mama pamaitina ir sesė aplink laksto kojines skalbia, su manim susitinka kasdien – tai jam ir patogu. Pastarosiom dienom iš vis apsipykom dėl to. Jo nuomone kam jam kišti visus pinigus į butą, iš kurio bet kada vėl bus išmestas… Siūliau susirašyti, prašiau, žeminausi, kol neatsibodo…. Tad atsiribosiu nuo jo, kol pats nesupras mano svarbos jo gyvenime. Arba mes kartu normaliai, arba ne, negaliu viena ilgiau gyventi, sunku morališkai, finansiškai ir visaip kitaip. Daviau žmogui galimybę, tikiuosi jis ja pasinaudos. Daugiau nežinau kuo vadovautis.
Gyvenkit po kurio laiko jei lemta pats parsliaus ir maldaus jau jusu…. tokia jauna, dziaukites gyvsnimu!
Gyvensiu… Svarbiausia esu jauna, graži mergina… Kartais net ausys leipsta nuo komplimentų, o man terūpi vienintelis vyras šioj žemėj… Sunku dabar, kai sėdžiu viena tarp keturių sienų, bet jam bus dar sunkiau kai ims manęs trūkti… O tada ir aš galėsiu paimti “vadeles”. Tikrai stengiausi būti jam ideali viskuo, pakeičiau save morališkai, viskas dėl meilės, o kai žmogus taip abejoja, tai yra dar sunkiau. Bet nuo šiandien, po paskutinės žinutės nusprendžiau laikinai atsiriboti nuo jo. Šiuo metu jis vadovaujasi principais, bet po kelių dienų vis vien ims pasigesti, ilgėtis – tada pirmą vietą užims jausmai ir viskas bus aišku.
Nebendraujam jau savaitę laiko…
as manau kuo ilgiau gyvensit atskirai tuo labiau jis supras kad taip gal ir geriau… vyrai kitokie nei moterys, jie nera taip kad jausmai verztusi kas diena kas valanda, pabuvot kartu diena, vakare namo, daznam to uztenka… o vakariene zvakiu sviesoj bent man asmeniskai jokio poveikio neturi, jei zinau kad laikina, tik tam vakarui “šou”.
na man isvis keista ar nesuskubejos apsigyvent kartu tokie jauni ir ne nesusizadeje
Iš tiesų, vaikinui reikia laiko, apgalvot, apmąstyt, įsitikint, kad nepasikartos viskas. Kantrybės, autore
Apsigyventi kartu mus privertė aplinkybės, tiesiog 3 kambariai man vienai būtų buvę per daug, o kadangi jau draugavom virš 3-jų metų, tad ir apsigyvenom… Taip, tikriausiai klaidą padarėm, kad iš kart nesusižadėjom, kažkaip neįtvirtinom viso to… Dabar jau iš vis nežinau ar reikalinga jam esu, pasiūliau jam viską ką galėjau. Net susirašyt pasiūliau, kad tik jis jaustųsi saugus, po mokslų būtume susituokę bažnyčioje. Mano galvoje šiuo metu vyksta karas… Tyla jau lygiai 10 dienų, nežinau ar dar laukti jo, ar susitaikyt su tuo, kad daugiau nebebūsim kartu.
Aš tikrai laukiau, stengiausi kuo mažiau lysti su tuo klausimu, tiesiog dabar prispaudė finansai, man tapo dar sunkiau, o ir viena gyventi tarp 4-ių sienų jau nebegaliu… Galbūt nesuprasit, bet man tikrai labai sunku… O štai tada dar ir jis pareiškė, kad šiuo metu nėra pinigų mums kartu gyventi ir t.t. jis ten aprūpintas. Įskaudino tokie jo žodžiai, čia vos ne taip, kad paliko mane vieną, kol vėl neatsiras pinigų…
stenkis buti maloni ir sugris
uz 200 000 lt rastini nama? D slepkis po lapais anonime,rastini nama jei noresi uz max 20 000 lt pastatysi, tai pigiausias variantas-rastinis namas.
Žinokit dabar iš vis tarp mūsų tylos siena jau daugiau nei savaitė. Kaip ir sakiau, pasiūliau jam viską ką galėjau, stengiausi, lindau, buvau maloni, parodžiau, kad keičiuosi… O tada dar ir finansus prikišo, kaip priežastį negrįžti. Vieną dieną jis įskaudintas ir pasimokęs dėl išvarymo, kitą dieną teigia, kad mes juk neišgyvensim ir pasak jo kam gyventi ir kišti pinigus į butą, kurį vis tiek parduosim… Žodžiu, likau pati įskaudinta po paskutinių jo žodžių, parašiau jam ilgą žinutę… Nuo to laiko jokių žinių. Pati nesidomiu… Ir jis ne.
teisingai elgiates,manau susirasit geresni kuris jus myles ir sugebes islaikyti jusu buta ir aprupins jus)) jis savanaudis,ka galiu pasakyti.. pas mamyte visiems lengviau,tik ne visi gali pas ja nubegti istikus sunkumams…
Pati tu slėpkis po pernykščiais lapais, kokie dar 20 000? Ar nuo proto nuvažiavai?
Gaila, kad taip nutiko ir susigadinote santykius su vaikinu. Bet, manau, kad jums nebepakeliui.. kazin ar susitaikysit ir rasit kompromisa.
Tik nežinau kaip man susitaikyt, kaip pamiršt… Atrodo vaikinų dėmesio apstu… Kad ir dabar, grįžau iš draugų, atrodo gulk ir miegok… BET. Susipažįstu su vaikinais, dėmesio daugiau nei kažkada buvo, bet niekas man vis vien neatstoja to, kas mano širdyje. Vienas beprotis, bet dėl jo aš galėjau padaryti bet ką… Tiek daug visko bendra pas mus, tėvai jau kartu švęsdavo šventes, planavo mūsų vestuves, planuose buvo mažylis, dievinu vaikus… O dabar.. Nulis dėmesio iš jo, nulis žinių, ko man labiausiai reikia. Kartais norisi tiesiog numirt, kol galiausiai pagaili viso savo gyvenimo. Dieve, kažkokia beprotybė…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
