Mėgstu vienatvę ir galbūt tikuosi rast bendraminčių
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, tikriausiai dauguma iš jūsų pasakys jog esu keista, nes..mėgstu vienatvę, na nesakau,kad esu kokia atsilikėlė atsiribojusi nuo žmonių, ne visiškai taip nėra..Tiesiog kai būnu tarp žmonių visada užsisklęndžiu savyje, na pvz kiti kalbasi,juokauja aš tik sėdžiu ir klausausi, na ir kartu pasijuokiu,bet pati tuose pokalbiuose nedalyvauju.Dar kitaip galima sakyti jog gyvenu savo svajonių pasaulyje, na ir man nereikia aiškinti,kad realybė yra tokia ir anokia pati žinau,bet kai gyvenu savo svajonių pasaulyje ta pati realybė neatrodo tokia žiauri.Na dar kiek suprantant visada visur einu viena ir tiesą pasakius net nenoriu,kad kas nors eitų šalia manęs, nes kai einu viena,galiu svajoti ir pan, o kai kas eina šalia manęs mane tai truputėlį trikdo, na ir dar kas,kad kai kas nors iš mano pažįstamų kartais pasiūlo man susitikti aš vis randu kokią nors priežastį,kad tik nereikėtų eiti susitikti ir nesvarbu,kad su tuo žmogum visada gerai sutariu ir sutariau,bet tiesiog visiškai nenoriu susitikinėti su kažkuo, noriu tiesiog visada būti su savimi (nežinau gal per daug save myliu), noriu būti kaip tas paukštis,skraidyti padebesiais ir,kad niekas nevaržytų mano laisvės. Visą tai rašydama stengiausi nieko neperdėti, viską bandžiau parašyti taip kaip yra.
Taigi, nežinau ar čia skaitosi ta vienatvė ar ne,bet ar yra čia daugiau tokių žmonių, kurie irgi skrajoja padebesiais ir nemėgsta kai kas nors varžo laisvę?
čia apie mane parašei? aš irgi dievinu savo vienatvę. ir visiškai nesuprantu tų panų, kurios verkia, kad jaučiasi vienišos, nes neranda savo antros pusės, neturi draugų ar dar kažkas… vieniša? nežinau ką tas žodis reiškia tiesa, aš turiu draugą ir atvirai pasakius, gerus pusę metų mane kankino jo buvimas šalia. per 7 metus kažkaip pripratau dažnai būnam atskirai… čia jau mano iniciatyva šaunu žinot, kad yra ir daugiau tokių, kaip aš, o tai jau buvau pradėjus galvot, kad aš kažkokia nevisprotė
Atrodo, jog tai tavo skydas. Nenori būti su kitais, nes jautiesi blogai. Reikia rasti priežastį, kodėl taip jautiesi (nors turbūt tu ją žinai). Jei vis vengsi draugų, jie pavargs ir pamorš tave.
O jei rasi bendraminčių, tai jau nebebus vienatvė.
🙂
Koks tavo zodiakas? Jaučiu žinau, bet noriu pasitikslint
Man tas pats
ir aš panaši tiesa, aš mėgstu bendrauti, ir nebūnu visad viena, bet pavargstu, norisi būti vienai, ir laisvai, vienišas vilkas….nervina kartais, net jei mama šalia. ir mano mėgstamiems užsiėmimams nebūtina kompanija. svarbu yra tai, ar tu jautiesi gerai, būdama viena, jei taip, tai gerai, neprivalai būti kaip kiti, bet jei tai slegia, tai jau nekas. visgi nemanau, kad gali žmogus normaliai būti visada vienas, juk reikia ir socialumo kažkiek.
man tai keisčiausia, kad aš anksčiau buvau labai aktyvna, va čia baisiausia gal čia rimtai senatvė ar kas
ir va nesenai atradau čia kažkokį užrašą:
Vienatvės trūkumas tas, kad po kažkurio laiko ji pradeda patikti, o tada tiesiog jau ir nebesinori nieko įsileisti į savo gyvenimą.
tai pagalvojau, kad puikiai man tinka
Visiskas tas pats su manin! Suprantu tave mane taip pat trikdo buti aplinkoje kur aplinkuj daug zmoniu, is karto noris maut is ten ir uzsidaryt kur nera zmoniu ;D apie svajones ka cia jau be kalbeti, kiekviena diena taip na, as manau, kad tai normalu, jei tu pati gerai jauties budama vienumoj. Bent as savo toki charakteri pateisinu sakydama, kad esu intraverte, nes, na… Taip ir yra! ;D
ir as itariu koks zodiakas
ir as megstu vienatve, bet manau tokia prigimtis, nera skydas nuo pasaulio. Esu intraverte, pavargstu ilgiau pabuvusi dideliame zmoniu surmulyje, pavargstu kai reikia daug bendrauti, galeciau dienu dienomis tyleti Bandziau persilauzti, bet ilgainiui isvargina tas nebuvimas savimi, o stengimasis buti kitokia…
tai zodiakas gal Oziaragis? as irgi panasi…
Aš tai pat mėgstu vienatvę bet mano zodiakas su tuo neturi nieko bendro
Gal rimtai ožiaragis? Nes man ir tas pats Nežinau, mane išvargina buvimas su žmonėmis, aš kai grįžtu iš mokyklos man taip gera, nes niekas nekvaršina galvos. O kai kas nors pasiūlo savaitgalį kartu praleist, mane nupurto pagalvojus, jog šešias dienas per savaitę būsiu su žmonėmis. Kartais ir užeina jog atsisakau susitikimų su kitais dėl kvailiausių priežasčių. Kai kas nors man išsipasakoja, tai išklausau, nes man patinka žmonės su problemom, bet pati savo bėdom nesidaliju, laikau jas savy. Nežinau, net kodėl. Spėju, jog čia Ožiaragių problema
O man tai atrodo, kad čia labiau tipinės vėžio savybės, o ne ožiaragio
Sveikos, vienises . Deduosi prie jusu.
Yra keletas zmoniu, kuriu buvimu salia labai dziaugiuosi, bet minioje jauciuosi nejaukiai. Dazniausiai bunu paskendusi savo mintyse, neturiu jokio noro nonstop beprasmiskai malti liezuviu.
Vienatve man leidzia lengviau pasinerti i fotografija, rasyma, kitokia kuryba. Lengviau rasti atsakymus i daugeli klausimu, susikoncentruoti.
Rasykit, jei noresit pabendrauti . Noreciau, kad mano aplinkoje butu daugiau bendraminciu situ atzvilgiu.
Oho, negalvojau,kad čia tiek bendraminčių atsiras. Bėje kam įdomu mano ženklas tai esu šaulė
Ir aišku op,op
įdomu būtų suorganizuoti žmonių, kurie mėgsta vienatvę susitikimą. Spėju, kad niekas neateitų.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
