Sveikos, tikriausiai dauguma iš jūsų pasakys jog esu keista, nes..mėgstu vienatvę, na nesakau,kad esu kokia atsilikėlė atsiribojusi nuo žmonių, ne visiškai taip nėra..Tiesiog kai būnu tarp žmonių visada užsisklęndžiu savyje, na pvz kiti kalbasi,juokauja aš tik sėdžiu ir klausausi, na ir kartu pasijuokiu,bet pati tuose pokalbiuose nedalyvauju.Dar kitaip galima sakyti jog gyvenu savo svajonių pasaulyje, na ir man nereikia aiškinti,kad realybė yra tokia ir anokia pati žinau,bet kai gyvenu savo svajonių pasaulyje ta pati realybė neatrodo tokia žiauri.Na dar kiek suprantant visada visur einu viena ir tiesą pasakius net nenoriu,kad kas nors eitų šalia manęs, nes kai einu viena,galiu svajoti ir pan, o kai kas eina šalia manęs mane tai truputėlį trikdo, na ir dar kas,kad kai kas nors iš mano pažįstamų kartais pasiūlo man susitikti aš vis randu kokią nors priežastį,kad tik nereikėtų eiti susitikti ir nesvarbu,kad su tuo žmogum visada gerai sutariu ir sutariau,bet tiesiog visiškai nenoriu susitikinėti su kažkuo, noriu tiesiog visada būti su savimi (nežinau gal per daug save myliu), noriu būti kaip tas paukštis,skraidyti padebesiais ir,kad niekas nevaržytų mano laisvės. Visą tai rašydama stengiausi nieko neperdėti, viską bandžiau parašyti taip kaip yra.

Taigi, nežinau ar čia skaitosi ta vienatvė ar ne,bet ar yra čia daugiau tokių žmonių, kurie irgi skrajoja padebesiais ir nemėgsta kai kas nors varžo laisvę?