Esu tolii nuo savo simpatijos ;/ susimatysim tik gruodį :/ trūksta man jo

as tris savaites jau be saviskio, bet ketvirtadieni skrendu pas ji!

Aš beveik visą vasarą be jo, buvo grįžęs keletui dienų tik liepos pirmom dienom ir nuo tada nemačiau dar :/ sunku, o kai lauki, tai ir laikas atrodo sustoja..

Kiek laiko jau išvažiavęs?

Maniškis pirmą kartą, tiesiog gerą pasiūlymą gavo, praeitais metais buvome išvykę kartu, šįkart vieną išleidau

Aš pirmą kartą išleidžiu savo žmogų į užsienį, nors laiko tarpas, kurį dabar bus neilgas, bet šiek tiek neramu. Vis nenustoju galvojusi, kaip kas ten bus… ar neprisigalvos kokiu nesąmonių… bent savaitė laiko neturės interneto, tai bendravimo bus nedaug…

Suprantu Tave, aš taip pat pergyvenau prieš išleisdama, ir dabar dar širdį skauda, nes buvo koją susižeidęs iki kaulo, o aš toli, niekuo negaliu padėti, visgi kalbos jis nemoka, svetima šalis, bet raminau save tuo, kad jis su geru draugu ten, ir direktorius lietuvis, tai jeigu kas, padės jam.. Viskas bus gerai, mergyt, pamatysi Aš dirbu, nuo rugsėjo dar į mokslus, tai, manau, laikas pradės greičiau bėgti, nes tikrai bus ką veikti

O kokioje jis šalyje? kada dabar susitiksit? Na pas mane ir veiklos pakankamai. Dirbu nuo 8 h iki 17 h Taip pat prasidės mokslai, reiks ruoštis egzaminams ir kibti į magistrinio rašymą. Taip pat žadu pradėti mokytis užsienio kalbos ir nuo rugsėjo mėnesio pradėti sportuoti. Bijau tik tiek, kad nepradėčiau labai stresuoti, nes tada nieko nepasidarysiu visi darbai sustos ir laikas dar ilgiau eis…

Norvegijoje, o jūsiškis kur ? Jei turite tiek daug kuo užsiimti, tai nepergyvenkite taip, kuo daugiau veiki, tuo diena greičiau prabėga, nors be abejo tas laukimas truputi kortas maišo ir atrodo lyg laikas lėtėja.. Nes kai turiu laisvą dieną, atrodo, kad viena ta diena bėga kaip kokios 3.. Tačiau jei sakote, kad neilgam, tai tikrai nėra ko taip jaudintis Grįš rugsėjo viduryje, gale kažkur, jau greit bilietus užsisakinės, tai tiksliai ir žinosiu kada laukt

O man atvirkščiai, privalėjau vaikiną palikt Lietuvoj, o pati išvažiavau, pati to nenorėjau bet neturėjau iš ko rinktis, nes iki pilnametystės dar trūksta. Gera žinia mums ta, kad tėtis geranoriškai išleis mane po pusmečio iškart gyvent kartu su vaikinu. Grįšiu po 2mėn, savaitei kitai, ir tada per žiemos šventes. Labai sunku buvo palikti vienas kitą. Dėl nesąmonių prisidirbimo žinau, kad bus ramus, nes važiuoja tik fule pažaist ir tai tik jei merginų ten nėra

as su savo vyru jau 2 metai taip, per atstuma..

isvaziuoja 1-1.5 men, grizta savaitei arba dviem ir tada vel atgal

Mano išvyksta i Vokietiją. Kaip smagu, nedaug liko laukti na tik paskui neaišku, kaip bus ar vėl važiuos ar važiuosime kartu ar liks čia, daug klaustukų verčiančių mane nerimauti. Žinau, kad neverta užbėgti įvykiams “už akių” tačiau ne visada taip paprastai išeina apie tai negalvoti. O kaip jūsų antra pusė važiuos vėl ar grįš su visam ?

Ir kaip neatitolote vienas nuo kito. Man asmeniškai tikriausiai būtų per sunku taip