sunku, aisku, ypac vasara, kai visi aplinkui kazka veikia, kazkur vaziuoja… Bet as stengiuosi izvelgti privalumu.

Pvz, vienas is privalumu, mano atveju yra tas, kad maniskis isvaziuoja ne tokiam jau ilgam laikui (ilgiausiai nesimatem 8 savaites, bet dazniausiai jo nebuna 4-6 sav), o kai grizta toms dviem savaitem, bunam labai vienas kito issiilge, negalim vienas nuo kito atsiplest

Antra, kartais labai naudinga pabut vienai kuri laika, nes gali atsipalaiduot, ramiai susitvarkyt savo reikalus, susitikt su draugem, pasilepinti, etc.

Trecia, stengiuosi galvoti apie tai, kad vyras isvaziuoja ne linksmintis, o dirbti, tam, kad uztikrintu mums gera ateiti. Kartais, kai uzvaldo emocijos, supykstu , bet zinau, kad ir jam nelengva buti atskirai.. Manau, labai svarbu palaikyti stipru rysi – mes stengiames kuo dazniau bendrauti – dienos begyje susirasome zinutemis, daznai kalbames skaipu, visada palinkime vienas kitam geros dienos ir saldziu sapnu, o dar maniskis labai megsta nustebinti – be progos atsiuncia puokste geliu ar kokia dovanele i darba.. atrodo, smulkmenos, bet labai padeda stiprinti rysi ..

As du menesius jau be savo draugo, laukia dar menuo arba pusantro. Baigiu isproteti, o ir zmogus atrodo, kad atitolo ir tikriausiai nebepavyks issaugoti santykiu, kai pasiilgsta ir rupinasi tik viena puse..

nenusimink! vaikinu poreikis bendrauti daznai buna zymiai mazesnis nei merginu, ir del to mes daznai prisigalvojam, kad antra puse nepasiilgo, negalvoja apie mus, bet taip nera vaikinai/vyrai labai daznai tokius dalykus isgyvena giliai viduje ir yra linke “kenteti vieni”, tuo tarpu kai merginoms lengviau apie tai kalbeti

Mano vaikinas taip pat isvaziuoja kas antra menesi i uzsieni.. jau esame kartu 2.5 metu, tad pripratau ir laukiu visada vis labiau