Mokykla. Kaip elgtis toliau?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, vintės. Man 17metų, lankysiu vienuoliktą klasę, pati esu iš Vilniaus ir norėčiau papasakoti savo situaciją. Visada galvodavau, kad su manimi kažkas negerai, bet dabar toks jausmas kad mane supa netinkami žmonės…..Klasiokai žino mane kaip nedrąsią, tylią, užsisklendusią asmenybę, nors tokia tikrai nesu…. Tiesiog nesijaučiu tarp tų žmonių gerai, patogiai…. Šią vasarą viena pati išvažiavau dirbti į Palangą, grįžau tik vakar. Buvo geriausia vasara mano gyvenime! Susiradau daaug draugų, pagaliau jaučiausi laisva, buvau tokia kokia esu: drąsi, plepi, linksma, nereikėjo savęs varžyti, visi norėjo bendrauti, susipažinti su manimi, puikiai leidau laiką, jaučiausi “atsigavusi”, nuo mano veido nedingdavo šypsena, tiesiog buvau tuo kas esu, po ilgo laiko pagaliau pasijaučiau savimi, lyg būtų visos problemos išnykusios. Man labai svarbu yra bendravimas, ten kur dirbau kiekvieną dieną bendravimas su žmonėmis, vakarais susitikimas su naujais draugais, bendravimas, linksmybės, kvailiojimai ir t.t. Tai buvo lyg pasaka, lyg koks sapnas, džiaugiausi kiekviena gyvenimo minute! Na ką dabar artėja mokslo metai, tai siaubas kaip nelaukiu, nes žinau, kad vėl bus liūdna, vėl būsiu vieniša.. Vilties suteikia tik tai, kad bus srautai, gal susirasiu naujų draugų, beet mūsų mokykloje beveik visi vienas kitą pažįstą, tai tikrai su manimi niekas nenorės bendrauti… Daugeliui merginų linksmybės tik alkoholis ir cigaretės, kitos “instagram” aukos, aišku yra normalių, bet atrodo, kad jos nenori su manimi bendrauti… Tai kaip elgtis vėl grįžus į mokyklą? Prie tų žmonių tiesiog kažkokia baimė būti savimi ir niekas net nepatikėtų kokia aš esu iš tikrųjų…
P.S. Kam nesunku, kas užeinat -pakelkit.
Būk tokia, kokia esi. Būk linksma, plepi, nebūk uždara, jei gali, pasireikšk kur nors, pradėk kokį būrelį lankyt. Svarbiausia negrįžk prie nedrasios, tylios asmenybės.
Norint kažką pakeist, reikia įdėt į tai pastangų. Galbūt jei parodysi tikrą savo veidą, atsiras ir panašiai mastančių žmonių, kurie norės tave pažint, būt draugais.
Labai primena mano situaciją. Mokykloj turėjau ne vieną draugę, klasėj visi buvo labai susibendravę, tai nebuvo jokių baimių ir kompleksų. Tai įstojusi mokytis, galvojau, kad bus taip pat. Tačiau mano grupėje dauguma buvo merginos ir dauguma labai pavydžios, mėgstančios apkalbinėti ir niekinti viena kita. Aš nenorėjau su tokiomis bendrauti, turėjau tik kelias drauges, su kuriomis buvo galima pasikalbėti apie studijas. Taigi tapau tokia, kokią tu aprašai save esanti mokykloje. Man pradėjo atrodyti, kad tikrai tokia ir esu, pamiršau laikus mokykloje. Tuomet išvažiavau vasarai į Lenkiją – buvau begalo laiminga, nes net nekalbėdama savo gimtąją kalba susiradau daug nuostabių draugų. Man tai buvo pati nuostabiausia vasara, kuri kardinaliai pakeitė mano gyvenimą ir mąstymą. Tada supratau, kad ne manyje kažkas yra blogai – o tu merginų požiūris į aplinka yra blogas. Gerai, kad man buvo likę metai po kelionės į Lenkiją. Tai iškentėjau tuos metus per daug nebendraudama su savo kursiokėm. Bendravau su savo draugais iš Lenkijos. Kaip tik tuo metų susipažinau su savo vaikinu. Tai man kolegija buvo tik vieta kur mokausi. O už jos ribų toliau džiaugiausi gyvenimu
Bet jie 2metus mane žino kaip tylenę… Jaučiu nenormali pasirodyčiau jei atskleisčiau tikrąją save ir šiaip dauguma jau pasiskirstę grupelėmis, atrodo nerasiu draugų ir viskas.. Taip norėčiau pradėti viską iš naujo, pradėti lankyti naują mokyklą, ir būti tokia kokia esu, nes jie dar nebūtų susidarę apie mane išankstinės nuomonės, bet tokios galimybės nėra…
man labai keista..tu IŠDRĮSAI VIENA IŠVAZIUOT Į PALANGĄ IR TEN PRALEIST VASARĄ.NEREALIĄ VASARĄ
tu taaaaaaip toli nuo saavo komforto zonos pabėgai,kad ten sugrįžt būtų didžiausia klaida!
koks skirtumas,jei koks vienas kitas zmogus tyliai sau pagalvos”o ji moka sneket”
istikro niekam labai ir nerūpės,kad “ji buvo tylenė, o dabar kokia drąsi,fainiai” …taip pagalvos vienas kitas zmogus, o kokia b*tch galbut pamatys tavyje naują konkurentę ir apsnekes su savo pakalikėm,bet is tikro niekam nesvarbu,tokia realybė..NEREALI realybė
gali viską,jau tą įrodei pirmąją žinute,tad KOKS SKIRTUMAS ,nerealūs metai tavęs laukia )
p.s.viską stengsiuosi ir sau pritaikyt,taip pat būsiu vienuoliktokė,bet į Palangą neišdrįsau nuvaziuot
Ooj, daug baimės buvo važiuoti vienai… Šiaip kiek žinau merginų, kurios važiavo dirbti, tai važiuoja su draugėmis, o ne vienos… Bet atsirado galimybė dirbti, pagalvojau kas bus tas, vis geriau nei vienai visą vasarą praleisti, o ir papildomų pinigų turėsiu… Išvažiavau birželio pabaigoje, pirmos dienos nebuvo tokios smagios, net namo norėjau važiuoti, bet va darbas, nebuvo kur trauktis.. Tai praėjo savaitė ir su tokiais nerealiais žmonėmis susitikau, tokią nerealią vasarą turėjau!! Išvažiuojant net ašaros riedėjo, taaip džiaugiuosi, kad visgi išdrįsau išvažiuoti,.. Tiek juooko, linksmybių per visą savo gyvenimą neturėjau. Važiuojant namo toks liūdesys apėmė, atrodo viskas – sapnas baigėsi…..
Per rugsėjo 1 prieik prie naujokių ir pasisveikink, truputį pakalbink jas ir pasiūlyk aprodyt savo mokyklą. Taip tikrai susirasi bent vieną draugę.
Tai, kad aš nepereinu į naują mokyklą…
Man atrodo @staycloudy ir neturėjo omeny kad tu pereini, sakė – “naujokes”, “aprodyk savo mokyklą”, tai kalba apie tas, kurios ateis naujai. O kad tokių bus, tai beveik 100% )
Ne taip supratau… Ateis naujokų pas mus į mokyklą, bet formuos naujas 11-tokų klases, o kiek žinau dauguma tų naujokių gerai sutaria su mano klasiokėmis, geros pažįstamos. Vistiek kaip auklėtoja sakė stengsis, kad ta pati klasė būtų kartu per tokias pamokas: lietuvių, anglų, matematiką, nes nori, kad neišsiskirtų klasė, bet neaišku ar taip bus…
Kaip smagu girdėt, kad aš ne viena Pati irgi tokioje klasėje, kad nelabai artimų žmonių yra, skiriasi interesai ir šiaip požiūris į daug ką, tai ir lieku tokie “tylenė”. Nors nesakau, kad šiaip esu ypač kalbi ar pan., bet prie sau patinkančių žmonių tikrai daug laisvesnė.. Gal dėl to dažnai ir kyla baimė patekt į kitą kolektyvą, nes bijau vėl nepritapti ar pan. 😕
Aš tai, tavo vietoje, eičiau į kitą mokyklą ir atsiskleisčiau, parodyčiau, kokia esu iš tikrųjų. Taip pati dariau ir viskas buvo labai gerai. O nedraugiškų žmonių atsiras visada, kad ir kur besimokytum ar dirbtum, bet reikia mąstyti pozityviai ir nekreipti į juos dėmesio.
Nėra tokios galimybės. Ir šiaip mano mokykloje mokytojai labai stiprūs, gerai paruošia, po 2-ų metų egzamina, tad reikia ir jiems gerai pasiruošti…
Ir šiaip problema tame, kad nežinau kaip elgtis… Tokia tylenė, kokia praeitais metais buvau tikrai nebegaliu būti, nes bendravimas man lyg oras. Bet būti tokia kokia buvau Palangoje bijau, nes nesupras, vistiek per 2metus susiskirstė grupelėmis, susibendravo, mano jog su manimi nėra bendrų temų ir t.t. Bet nebegaliu būti tokia vienišė…….
Aš realiai mokykloj turiu vieną draugę. Ir ta pati ne mano metų. Man ten žmonės tiesiog svetimi,kaip iš kitos planetos. Visad pasilieku su knyga, piešiniais,muzika ir savom mintim. Nežinau, bent jau aš kažkaip vienišai nesijaučiu, nors su kitais lygiai kaip Tu esu plepi,komunikabili asmenybė. Per tą laiką kol draugės nėra ir pasimokyt ir pasikultūrint ir daugiau laiko ,,užguitiems”, dar kitaip sakant žioplesniems paskirt spėju, pasiteirauju kaip gyvena, kuo domisi. Atrandu daugyę įdomių asmenybių. Ir žmones pradžiuginu bendravimu.
O aš negaliu be žmonių, bendravimas man viskas. Praeitais metais turėjau tik vieną draugę/klasiokę mokykloje, šiaip turėjau 4 geriausias drauges, kurios beje mano klasiokės, bet bendravimas nutrūko, nes nesu iš tų kur mokslai paskutinėje vietoje, o gėris tik alkoholis, cigaretės ir toliau gal nebevardinsiu… Todėl praeitais metais tapau “atskirta”, nenorėjau prisitrinti prie grupelių, todėl susibendravau su viena klasioke, tapau užsisklendusi, visada paniurusi, blogos nuotaikos, po pamokų liedavau ašaras dėl vienatvės, o va šią vasarą vėl atsiskleidžiau kaip asmenybė, neapsakomai geras laikas buvo, nė vienos liūdnos akimirkos, tikrai pati geriausia vasara, mąstau kaip bus mokykloje, kokie šie metai bus, kaip elgtis…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
