motyvacija gyvenime
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos, gal kazkam pazistama situacija, gal duosite patarimu.
Visiskai nebeturiu motyvacijos kazka daryti. Mokslai nebeidomus, dirbti nenoriu, tapau neatsakinga, tik ir ieskau budu kaip issisukti nuo bet kokios veiklos, o kazka daryti reikalauja dideliu pastangu. Tapau neatsakinga, tingine, numigti ar nieko neveikti bunant namie – geriausias uzsiemimas…
Ir nors pazadu sau, kad nuo dabar bus kitaip, nesugebu nieko pakeisti…
Kartais buna, kad jau verciau nuvilsiu zmones, atsisakysiu kazkur eiti, kazka veikti paskutine akimirka, negu atsikelsiu is siltos lovos.
Pries pora metu buvo viskas visai atvirksciai, nebuvau visa gyvenima toks zmogus…
Merginos, gal patarsite kaip susitvarkyti gyvenima?
Man panasu i gelezies trukuma kraujyje.Ar esate kraujo tyrimus dariusi?O gal gyvenime yra kazkas ivyke, jog tapote apatiska viskam.Bandykit susirasti drauge, kuri jus stumtu i prieki jei to ir nenorite
Aš sergu anemija, bet toks nusistatymas tik psichologinis, kad del kraujo. Tau reikia medituoti ir bandyti lipti per save
turejau tokiu draugiu, bet jos nuo manes nusisuko del mano nepatikimumo…
Cia i depresija labiau panasu, o ne i tinginyste.
Man grynai tas pats…
siaip tikrai,jei ne sveikata,ne liga,tai reikia lipti per save – manau kad padetu pradziai kazkokia disciplina,bet malonesne,pvz pradekit lankytis sporto klube ar pan.kai busite priversti kazkur eiti,kad ir kaip tingu,eisite.
O siaip bepigu tinget kai ant tevu galvos sedi.Kai reikes galvot uz ka pavalgyt ir apsirengt,motyvacija atsiras.
anksciau ir pati dirbau, ir kabinausi i gyvenima, o dabar tiesiog nenoriu, negaliu prisiversti, rankos nekyla nieko daryti.
kartais jauciuosi tokia savimi nepasitikinti, nors is sono zmones t nepasakytu, bet kartais net vengiu kazkur eiti, nes nepasitikiu savimi.
ir net nesuprantu kas man nutiko, nes anksciau viskas buvo priesingai…
pažįstamas jausmas
kaip su tuo kovoji?
as jau taip beviltiskai jauciuosi iklimpusi i sita liuna, kad atrodo koks anksciau sekmingas zmogus buvau, tai dabr degraduoujantis ;/
Sveika, kaip tik norėjau kurti panašią temą Keliu tavąją, galbūt kažkaip čia esančios padėsime tau ir sau tuo pačiu. Šiuo metu, pas mane panašus gyvenimo laikotarpis, labai taikliai parašei, dėl to neatsakingumo. Aš vis kovoju su savim, kas liečia studijas. Niekaip negaliu per save kol kas perlipti. Norėčiau tau duoti patarimą, kuris tikrai padėtų, bet pati nežinau kaip sau įspirti.. Gal atsiras atsakymas diskusijose
del ko butent kovoji? del paskaitu nelankymo?
Man lygiai tas pats… Ir jau tesiasi apie puse metu. Jaiciu kaip po biski degraduoju visiskai nieko neveikdama..
Plačiąją prasme kovoju su savimi: bandau save įtikinti mokytis toliau po bakalauro, tačiau kol kas sunkiai sekasi. Neatradau dar prasmės, tai atsiliepia, kad retai nueinu į paskaitas. Toks jausmas, kad kasuosi sau duobę. Pati kaip suprantu taip pat retai apsilankai?
Dar autorei klausimas: gal nutiko kažkoks įvykis, kuris taip paveikė jus? Nieko nebūna šiaip sau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
