motyvacija gyvenime
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos, gal kazkam pazistama situacija, gal duosite patarimu.
Visiskai nebeturiu motyvacijos kazka daryti. Mokslai nebeidomus, dirbti nenoriu, tapau neatsakinga, tik ir ieskau budu kaip issisukti nuo bet kokios veiklos, o kazka daryti reikalauja dideliu pastangu. Tapau neatsakinga, tingine, numigti ar nieko neveikti bunant namie – geriausias uzsiemimas…
Ir nors pazadu sau, kad nuo dabar bus kitaip, nesugebu nieko pakeisti…
Kartais buna, kad jau verciau nuvilsiu zmones, atsisakysiu kazkur eiti, kazka veikti paskutine akimirka, negu atsikelsiu is siltos lovos.
Pries pora metu buvo viskas visai atvirksciai, nebuvau visa gyvenima toks zmogus…
Merginos, gal patarsite kaip susitvarkyti gyvenima?
Nieko neveikimas turi omenyje galbūt nieko neveikimas, ko kiti tikisi iš tavęs? Ar turi kokią mylimą veiklą?
Įdomu, kokiomis aplinkybėmis į tą liūną įklimpai?
Manau, kad čia gali būti perdegimas, bent taip bandau sau atsakyti į savo būseną
Norėtųsi tokio recepto, kuris labai lengvai vėl įjungtų tą variklį viduje, nes kol kas atrodo sukasi mintys mesti/stabdyti studijas ir išvykti. O autore, papasakok plačiau apie savo dabartinę būseną
siuo metu mylimos veiklos neturiu. kaip jau minejau, dingo kazkur ir pasitikejimas savimi, kadangi neturiu plotmes kur save realizuoti, o tai, ka megdavau veikti, pora kartu susimovus, dabar ir to nedarau, nes tiesiog kyla tik blogi prisiminimai. i viska labai jautriai reaguoju. pvz pazadu atvykti i darbo pokalbi, o nenuvykstu nes pramiegu. galbut tai nesamoninga reakcija i tai, kad tiesiog biju bandyti? nebezinau. pvz dabar, turiu vaziuoti i miesta kai kuriu reikalu tvarkyti, bet nevaziuoju, o guliu lovoje, ir greiciausiai tuoj snausti pradesiu. taip beprasmiskai viskas atrodo, tiesiog atrodo paprasciausias zingsnis kazka padaryti kainuoja tiek daug pastangu… ir nerandu kas mane motyvuotu… o aplink kiti bendraamziai jau ir tvirtinasi gyvenime, ir darbus susirade, o as tokia stovinti vietje jauciuosi, pasimetusi, net nezinau kad gyvenime noriu veikti, nieko nezinau… kreipiu demesi tik i save, nesvarbu jei ir iskaudinu kita, svarbu ne mane kitas iskaudino. nebezinau kaip iseiti is sios busenos, bet jau pradeda darytis tikrai sunku….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
