Neseniai pažystamos, su kuriom nelabai sutariu, sužinojo kuri mano anketa, tai nenoriu, kad jos skaitinėtų, todėl slepiuosi, noriu išsipasakoti, paklausti, ir temą ištrinsiu …Gal daugumai kvaila tema, yra kaip yra, šuo yra ne žmogus, bet, kad žinotumėt, kaip sunku žinoti , kad greit nebeturėsiu savo senuko…Bijau kiekvienos dienos…Turim tris šunis, visi namie kaip tikri šeimos nariai .. Bokseriuką vardu Boksas įsigijome jau labai senai, jam gal 12metų, visada buvo beproto protingas šuo, viską suprasdavo kaip žmogus, dar niekada neturėjom problemų dėl kastravimo, jis ir nekastruotas niekur nelakstydavo…Tik mūsų neveislinukas jį kelis kartus ištempė iš kiemo keliom valandom…Dar dabar atsimenu, kai buvau dar visai maža,gal 8-9metų, kai parnešė jį mažą, o aš taip bijojau,kad šokau ant stalo , ir taip kokią savaitę… Kai važiuodavom pas veterinarą (nors važiavom gal tik kokius tris-penkis kartus) jis išlipdavo iš mašinos, ir pats vienas nubėgdavo į veterinariją (ten duris adaros būna) ir laukdavo mūsų viduj atsisėdęs… Jis yra toks beprotiškai protingas ir fainas ciūcikas, kad ašaros bėga jau vien pagalvojus apie…Vakar su mama kalbėjom, kad nebedaug liko, kad sunkiai vaikšto, kad silpnas, kad tik prie pečiaus guli…Na jis dar nesiruošia tam reikalui, bet matosi, kad jau gili senatvė mūsų šuniukui..Ar jūs kadanors išgyvenot tokius jausmus? Kaip reikia išgyventi, pasiruošti tam ? Esu labai jautri, man apskritai dabar sekasi blogai, tai viskas tik pasisunkina, neišeina tam nusiteikti, kad taip turi būti, ankščiau ar vėliau,ašaros byra žiūrint į jį …Nesu dar netekus kažko labai artimo, visos giminės AČIŪ DIEVUI dar su manimi, o iš gyvūnų netekus esu tik žuvyčių ir papūgų..Papasakokit, ar kadanors tą jausmą išgyvenot. Na ir klausimai…Visada jis buvo lepinamas, nes visada geriausias šuo buvo, nors ir dieną kentėdavo jei būdavom išvažiavę, bet jokiu būdu nepridarydavo viduje, išlaukdavo lauko..(Vieną kartą matyt persiėdė ar persigėrė,o buvom išvažiavę visai dienai, tai gryžę kažką ne to užuodėm, o Boksiukas elgėsi keistai…Na ir radom krūvelę paslėlptą su drabužiais, visokiais rankšluosčiais.Kai pamatė kad radom, bėgo slėptis.) Bet dabar dar labiau lepinam, nors maisto pirktinio retai gaudavo, nes mūsų šunys maitinami mūsų maisto likučiais,namine kiauliena ir t.t.karštu maistu, bet gal yra kažkoks labai vitaminizuotas maistas šunims, būtent seniems, kurie duoda jėgų,stiprina, ar kažką? O gal yra labai gerų vitaminų? Ir jis nors jau senukas,bet lauke žaisti nori kaip mažas šuniukas, šokinėja beproto, vos neapverčia iš noro žaisti, nors akytės ir liūdnos..Tik galvojam, ar veštis į mišką/laukus kaip seniau palakstyti su juo, ar seno šuniuko geriau tiek nevarginti .. ? Jis nors ir pavargęs, vistiek lakstytų , kad tik mums būtų linksma. Kam labai juokinga, kam atrodo , kad perdaug dramatizuoju, temą galit ir aplenkti, vistiek jus ignoruosiu. Noriu pasikalbėt su tom, kurios mane supras.

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.