Nebemyliu savo vyro..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atvirai pasakius nežinau ko tikiuosi čia rašydama. Tikriausiai noriu išsipasakoti,nes su niekuo negalėčiau atvirai išsikalbėti šia tema.
Su vyru kartu esame 8 metus. Gan ilgai draugavome poto iškėlėme vestuves. Turime metų laiko vaikiuką. Nusipirkome butą,vyras kuria savo verslą. Iš šono manau atrodome tikrai tvirta laiminga šeima,bet..aš jo nebemyliu. Seniau prisimenu pavydėdavau kai kur išeidavo su draugais,o dabar 0 reakcijų. Dar džiaugiuosi,kad nėra namie. Buvo išvažiavęs kelioms dienoms į kitą miestą darbo reikalais tai nepasiilgau nei kiek. Atrodo galėtų dar mėnesį neparvažiuoti..
Nesenai buvome su draugėmis išėjusios į klubą,prie mūsų prisėdo vaikinų kompanija. Vienas visą vakarą rodė dėmesį,šokdino. To pasekoje pradėjome bučiuotis..meluočiau jei sakyčiau,kad gailiuosi. Atvirkščiai – norėčiau tai pakartoti. Ta aistra,tas jaudulys,tie jo prisilietimai,tas virpulys pilve. Be proto pasiilgau to jausmo. Su vyru neprisimenu kada taip buvo. Bučiniai ar apkabinimai būna tik prieš sexą daugiau nereikia atrodo nei man nei jam. Net nežinau ar toli dar ta santuoka mus nuves,nes mintys kyla įvairios. Nežinau gal turite kokių patarimų kaip vėl įžiebti aistrą ar jau beviltiškas reikalas?
o sakei savo vyrui del to kas ivyko klube ?
Žinoma,kad nesakiau.
nu tai su tuo naujuoju pabutumet 8 metus irgi tas pats butu kas dabar su vyru…
Autore parasyk man i pm.;)
suorganizuot kazka romantisko nebent sau ir savo vyrui , prisimint senus laikus .tiesa sakant net nezinau :/ gaila vyro ir vaikucio butu.
@sirdgela pilnai pritariu bet vistiek negaliu nustoti apie jį galvoti,susisuko galva juodai. Išsiilgus meilės matyt baisiai
tai destyk cia visoms idomu :/
O gal jūsų gyvenime tiesiog rutina įsivyravo? Galbūt atostogos kartu toli nuo Lietuvos sutvirtintų viską? Bandėt kapstyt giliau, kodėl taip jaučiatės?
Taip,rutinai yra. Vyras rytą išvažiuoja ir vakare parvažiuoja. Aš visą dieną su vaiku būnu. Bendrų pokalbių atrodo net neturime jau. Užmigdom vaiką ir abu į telefonus pasineriam. Atostogom šiuo metu finansai neleistų. Viskas sukišta į verslą.
Dėl savo darbų pastoviai nervuotas,susimastęs.. taip turėčiau jį palaikyti,nuraminti. Taip ir dariau,bet jau per ilgai tos jo depresijos tęsiasi..
Nedirbk- mes, nes nieko nepasiekes. Dirbk- istato ragus. Tai gal reikia su vyru pasneket pries tai..
Niekas tų ragų jam dar nestato. Tik kalbu,jog nuolatiniai jo nuotaikų nebuvimai jau nusibodo.
Kiek būna namie tiek lovoj praguli. Ne kartą sakiau,kad jau kaip lodorius paliko. Pastoviai reikia 10 kartų ko nors prašyti,kad padarytų. Kad ir vaiką prašau išmaudyti kol aš virtuvę susitvarkysiu irgi problemų būna.
Santykius griauna rutina.
Suprantu, kad vyrą rūpesčiai slegia, bet privalote kalbėtis. Nes tik kartu, tai galite išspręsti.
Anonime, dabar prisiiminkite kokia priesaika davete Baznycioje? Jau tikriausiai skambus zodziai pamirsti… o gaila. Visi mes pamirstame apie dvasiskuma. Gal reiktu giliau susimastyti. Aisku cia vinted forumuose Dievo nera. Tik aistra noriu nenoriu ir tiek…
Visos sako kalbėkitės su vyru, stenkites, spręskite šią bėdą. Bet jei parašytu anonimas, kad va vyras išėjo į klubą ir buvo su kita mergina, visos vienareikšmiškai sakytų, kad tą niekšą reikia mesti.
Gal tai tiesa
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
