Nebemyliu savo vyro..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atvirai pasakius nežinau ko tikiuosi čia rašydama. Tikriausiai noriu išsipasakoti,nes su niekuo negalėčiau atvirai išsikalbėti šia tema.
Su vyru kartu esame 8 metus. Gan ilgai draugavome poto iškėlėme vestuves. Turime metų laiko vaikiuką. Nusipirkome butą,vyras kuria savo verslą. Iš šono manau atrodome tikrai tvirta laiminga šeima,bet..aš jo nebemyliu. Seniau prisimenu pavydėdavau kai kur išeidavo su draugais,o dabar 0 reakcijų. Dar džiaugiuosi,kad nėra namie. Buvo išvažiavęs kelioms dienoms į kitą miestą darbo reikalais tai nepasiilgau nei kiek. Atrodo galėtų dar mėnesį neparvažiuoti..
Nesenai buvome su draugėmis išėjusios į klubą,prie mūsų prisėdo vaikinų kompanija. Vienas visą vakarą rodė dėmesį,šokdino. To pasekoje pradėjome bučiuotis..meluočiau jei sakyčiau,kad gailiuosi. Atvirkščiai – norėčiau tai pakartoti. Ta aistra,tas jaudulys,tie jo prisilietimai,tas virpulys pilve. Be proto pasiilgau to jausmo. Su vyru neprisimenu kada taip buvo. Bučiniai ar apkabinimai būna tik prieš sexą daugiau nereikia atrodo nei man nei jam. Net nežinau ar toli dar ta santuoka mus nuves,nes mintys kyla įvairios. Nežinau gal turite kokių patarimų kaip vėl įžiebti aistrą ar jau beviltiškas reikalas?
Paprasciausiai atsirado rutina, vyra jau pilnumoi pazysti, jis tau nebekelia susidomejimo ir nebera to jausmo kaip, kad budavo pirmom dienom, ir sutikus kita vyra vel pajutai ta gera jausma kai kazkas tau patiko, tas jaudulys kai zmogaus dar gerai nepazysti ir jis tau idomus ir pn bet manau cia normalu, ir su vyru jau nebebus kaip buvo, nebebus tos dideles traukos kaip buvo seniau, bet issiskyrus su vyru ir pasirinkus naujaji po kiek laiko nebebutu tos aistros, traukos ir naujam vyrui, nezinau kaip kitom, bet cia pagal mane, nes as manau, kad tie drugeliai pilve buna tik pirmais metais, o veliau paprasciausiai gyveni su vyru, nes jis savas zmogus, gerai sutari ir panasiai..
O bendraujant artimiau su kitais vaikinais, tavo ir vyro santykiai tik bloges, nes pajutus simpatija kitam pajusi vyrui pykti del kiekvienos smulkmenos..
Aha.. vyro vietoj mesčiau jus. Negražu išdavinėt. Reik puoselėt ką turi ir stengtis atgaivinti santykius o ne pult į kito glėbį.. dėja..
O isivaizduokit, jei viena ryta gaunate skambuti – zuvo avarijoje ar dar kas nors. Ar nepultumete grauztis, kad drisot galvot, jog nemylit?
Manau cia ir yra visa santuokos esme,kaip sako ta demotyvacija,sugebeti puoseleti esamus santykius ,o ne nuolat ieskoti nauju)) nes tie nauji vel taps senais ir pabodusiais santykiais ,su rutina ir taip be galo? juk ne veltui pasirinkot savo vyra? Juk yra dalyku uz ka ji mylit? Jis nemusa ?gerbia jus? Myli jusu vaika? Tai ir puoselekit tuos santykius,vietoj isejimo i kluba su draugemis verciau palikit vaika mociutei ir iseikit su vyru i pasimatyma;)
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
