Nebesužadėtinė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Va taip, moteros, praradau šitą mielą ir saugų sužadėtinės statusą. Dar vakar nebūčiau numanius, kad ateis ir mano valanda kurti anoniminę temą širdies reikaluose.
Ne, neprimušė, neišdavė ir aš neišdaviau. Tiesiog net pačiai sunku atsitokėti kas prieš geras dvi valandas įvyko.
Kartu gyvenam beveik 5 metus, pusmetį susižadėję. Vakar vakare pradėjom linksmai kvailioti, šėlioti po namus. Neveltui vaikystei sakydavo, kad po daug juoko būna daug ašarų. Šelionės baigės tada, kai bandydamas išpurkšti mane nuo galvos iki kojų dvokiančiu kūno kvapikliu, užspeitė į kampą ir, tikrai skaudžiai, nors ir netyčia, užgavo. Atsiprašymo nesulaukiau, tiesiog išsiskirstėm po atskirus kambarius. Tada pasiutimo paimta tuo pačiu dvokalu supurškiau visus jo, didžiojo pedanto, rytdienos drabužius. O tada jau vyrui nebeatlaikė. Pradėjo ant manęs šaukt, aš atgal – taip ir nuėjom miegot susipykę kaip velniai, dar pagrasino, kad ryte pasigailėsiu. Aha, galvoju Dar atsigulus bandžiau prisiglaust, sakau: “Nesipykim..”. Iš jo išgirdau tik “Netrukdyk miegot.”.
O ryte prasidėjo cirkas. Pirmas kėlėsi į darbą, tai kiek galėdamas garsiau trankėsi po virtuvę, šnarino maišeliais, galiausiai visu garsu įsijungė youtubą. Atsikėliau ir išjungiau maršrutizatorių. Tuoj atbėgo teisybės ieškot ir pareiškė, kad, cituoju: “beje, leidžiu sau priminti, kad be kelių daiktų, visas maistas yra pirktas mano, tad prašom mano nevalgyti”. Tiesiog akys ant kaktos išlipo. Pasakiau, kad nekalbėtų nesąmonių, nes vėliau tik pačiam bus gėda, ir, kad maistas yra mūsų ir nereikia išsidirbinėt. Pradėjo šaukt, kad čia viskas jo. Mano rytiniams nervams to jau buvo per daug! Pradėjau jam į maišą kraut viską, kas po ranka, sakau neškis į darbą, kad nori. Tas su isterijom atėmė tą maišą, sugrūdo viską atgal į šaldytuvą. O tada metė: “gali pasiimti savo katę ir eikit kur norit, kad čia jūsų nė vieno daikto nebeliktų”. Keiksmažodžių nerašau. Ir čia ne naša raša statybininkas kalba, ne, čia skyriaus vadovas rodo kaip sužadėtinę myli. Aš į ašaras, visau bliaudama: tai pasiimk žiedą, pasiimk jei jau viską nori nutraukt! Tas toliau šaukia kokia aš ir šiokia ir anokia, kad galiu eit kur noriu. Paėmė mano telefoną, jo dovanotą, išlupo sim kortelę ir įsidėjo jį į rankinę, o žiedą liepė padėt į dėžutę ir jam į stalčių. Kol jis ardė telefoną, pačiupau jo mašinos raktelius, greit paslepiau. Manevras pavyko, telefoną visgi paslapčia pati atsiemiau, kol jis ieškojo raktelių. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad su keiksmais ir grasinimais atsiėmė raktelius, liepė nusimaut žiedą ir dingt. O tada man pagaliau daėjo, kad reikalai rimti ir dabar jau kelio atgal kaip ir nebėra. Jis trenkęs durim išėjo į darbą, o aš nebežinau ką ir daryt. Viskas truko maks. 15-20 min, o rezultatas štai koks.
Pačios matot, istorija tiesiog absurdiška – net negaliu niekam iš draugių pasipasakot. Iš jo charakterio žinau, kad vakare, kai grįšiu po darbo, jis atsileidęs tikrai nebus. Pas drauges prašytis į namus nenoriu. Ašaros liejas upeliais. Tiesiog nežinau. Nežinau ką daryt. Taikytis? Bet po tokių įvykių pačiai prašytis atgal?.. Skirtis? Bet realiai į skyrybas privedusio barnio priežastis absurdiška! Ar čia tik man taip atrodo?
Patarkit ką nors, merginos, nes per ašaras ir kelio į darbą nematysiu
Scena tiktų lietuviškam serialui, ar ne? Ne, nedažnai tokie bajeriai vyskta. Kai pradėjom bendrauti daugiau tokių psichų pasitaikydavo. Paskui apsitrynėm, bet po šiandien aišku, kad geras kampas liko nenutrintas
As tai pasakysiu tiek, kad tavo vaikinas labai didelis egoistas. Juk jis pradejo purksti ant taves ta purskala, tu turi viska iskesti,o jis matai negali, netgi iki tokio lygio, kad veja is namu (beje ne savo namu). Nu zinai iseiciau, kur nors vietoj taves gyvenciau ir nesirodyciau jam, atsliauztu pats keliais maldaudamas atleidimo, tik kelio atgal jau nebebutu…
Kam tau toks vyras, pati pagalvok.Gerai kad dabar pasirode visu grazumu, o ne po santuokos..
Su saviškiu jau virš 4 metų. Bet net neįsivaizduoju, kad drįstų taip staigiai viską baigti.
Siūlau autorei niekur neiti. Čia nėra jo asmeninis butas. Jei jam nepatinka, tegul pats pasišalina trumpam.
Šiaip yra vienintelis vaistas-kalbėtis. Nes iš šono atrodo, kad nei jis, nei autorė nesuprato kas įvyko ir kaip rimtai įvyko. Nuleisit garą, atsitokėsit. Manau, ne veltui tiek laiko santykiai buvo kurti.
Linkiu šalto proto.
As ir nesuprantu, kodel butent jus turit iseit, tegul vaikinukas issikrausto. Nuomojates tai kartu
Vyrukas truputį materialistas atrodo, kad jam svarbiau kažkokie daiktai, ardo telefeną ir t.t Aš iš savo patirties su sunkaus charakterio vaikinu sakyčiau, kad nusiramink, nebeverk, nuo ašarų veidas ištins tik, o nieko gero tai neduos. Čia jums suveikė ledkalnio principas – išorinis kivirčas, nematant priežasčių. Kaip tu rašai, kad jūs dūkot, galbūt jūsų vyrui kažkas atsitiko darbe… Juk būna tokių dienų lyg tyčia. Nekreipkit dėmesio į rezultatus, žiedus, butus, telefonus ir t.t Nusiraminkit, bet, žinoma, leiskit subtiliai jam suprasti, kad jei taip elgsis toliau, tai tikrai jus praras. Pabūkit pas draugę kelias, pats ieškos kai nusiramins. Galiausiai juoksitės iš viso to, nes situacija tai tikrai absurdiškai komiška. Sėkmės Jums.
pries mano vestuves panasiai buvo, tik mano atveju uzdsiputojau as suplesiau ta lapuka, kur zakse duoda (su laiku vestuviu), papikau pora dienu, nervai nurimo ir toliau buvau suzadetine
ei gi jus abu nuomuojates buta!! tai tegu jis iseina ;D arba paimk kreida ir buta padalink per puse;DD
Ačiū nuoširdžiai prajuokinot
musu santykiai labai panasus, as esu ta kuri galu gale prisiverda koses. Tai tokie pasisiutimai tikrai baigiasi asarom, uzsigavimais, didesniais pykciais, nervais, barniais. Tiek isvedu is kantrybes ir mano draugas neatlaikes pasako ka galvoja ir mes realiai nebendraujam 2 dienas, o blogiausiu atveju deduosi daiktus ir einu lauk tipo, bet niekur neiseinu nes neisleidzia na bet draugaujam jau 3 metai ir pradedu suprasti kad niekada kitaip nebus, dabar nebendraujam 1 diena,nes abu atvese suprantam kad cia ne pirmas ir ne paskutinis kartas , o abu vienas kita begalo mylim. Kol kas esu tik mergina, nors apie pirslybas snekam, tai nezinau kaip bus po to zinau mergina kuri savo suzadetuviu zieda tiesiog meta i vaikina kai pykstasi , tai siuo atveju jau per daug. bet galu gale issiskyre. Nezinau, paklausciau as jusu vietoj ar tikrai nori skirtis del tokiu sudniekiu ir ko verta visa meile ir ateities planai jei del tokio kvailo barnio tave meta lauk is namu. Stengciausi sugedinti, kad geriau apmastytu, o jei vakare bus kalbama apie ta pati tai turbut jis jau senai yra apie mastes tik niekad nedriso pasakyti.
ateikit pas mane pagyvent kelioms dienoms
kaip tycia maniskis isvaziaves i uzsienius kelioms savaitems, butas milziniskas
o as kaip durne jau 3 naktis nemiegu, nes sokineju is lovos del menkiausio kaimynu bildesio ….
negaliu viena buti ….. bus ir man drasiau …ir jus apie JUS pamastysite ramiai
bliamba merginos, is kai kuriu pasisakymu atrodo , kad niekad nesate buvusios isiutusios ar ziauriai supykusios. ant tos bangos ne tik debilizmu gali prisneketi, bet ir ju pridaryti. cia reikia tiesiog laiko ir gal sexo
Man taip padarytų, daiktus sugrūsčiau į maišus arba nutrenkčiau viską į koridorių prie durų palaidai ir pasakyčiau, kad pats p..dintų iš namų jei jam reikia. Manau, kad susitaikysit šiaip.. nu būtų tikrai komiška išsiskirt dėl tokio šudniekio. Bet jei ir toliau šakotus, nenusileisčiau nė lašo.
Na aš tai neičiau niekur, jeigu butas iš abiejų pinigų nuomojamas – kodėl turėtumėt eit kažkur, kaip be vietos? Tegu jis pats ir nešdinasi lauk, o ne jus varo. Draugės tai nepaguos jūsų, o viduje dar pasidžiaugs, kad taip atsitiko. Nebent pas tėvus eit galima, jeigu jie tam pačiam mieste gyvena, bet šiaip tai nematau reikalo iš viso kažkur eiti. Jeigu kažką sakys parėjęs – taip ir sakykit, kad jūs iš čia eiti nežadate, tegu jis pats ir eina.
Ir šiaip šioje situacijoje, aš manau, dar daug nutylėta, jog būtų galima kažką teisti. Tikriausiai jau kaupėsi kažkokie dalykai, kurie dabar su šia smulkmena susprogo. Ir niekada nebūna vieno kalto. Kartais ir moterys sugeba ant tiek išvesti iš kantrybės, kad net ir ramiausias kantriausias vyras neatlaiko. Juo labiau, tikrai nemanau, kad už tokią smulkmeną kažką kažkas vytų lauk ir nutraukinėtų sužadėtuves. Už to slypi kažkokia rimta priežastis, kurią gal jūs tik ir žinote. Galų gale, gal tai tik eilinis kivirčas, šį kartą užsibaigęs su labai dideliais pykčiais. Bet manau, kad provokacijos neapsieita iš abiejų pusių.
tikrai daugiau ne absurdiška situacija. gal tu susirink daiktus ir tikra porą dienų nuvažiuok kur nors. jis apsiramins,reikia abiems atšalt. o kai nuslūgs audros susitaikysit ir toliau ruošitės vedybiniam gyvenimui. o pakol kas padaryk kaip jis pasakė-išvarė nu ir eik. pats ateis,manyčiau taikytis
Jai bendras tai niekur neik, juk priklauso ir tau.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
