Nebesužadėtinė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Va taip, moteros, praradau šitą mielą ir saugų sužadėtinės statusą. Dar vakar nebūčiau numanius, kad ateis ir mano valanda kurti anoniminę temą širdies reikaluose.
Ne, neprimušė, neišdavė ir aš neišdaviau. Tiesiog net pačiai sunku atsitokėti kas prieš geras dvi valandas įvyko.
Kartu gyvenam beveik 5 metus, pusmetį susižadėję. Vakar vakare pradėjom linksmai kvailioti, šėlioti po namus. Neveltui vaikystei sakydavo, kad po daug juoko būna daug ašarų. Šelionės baigės tada, kai bandydamas išpurkšti mane nuo galvos iki kojų dvokiančiu kūno kvapikliu, užspeitė į kampą ir, tikrai skaudžiai, nors ir netyčia, užgavo. Atsiprašymo nesulaukiau, tiesiog išsiskirstėm po atskirus kambarius. Tada pasiutimo paimta tuo pačiu dvokalu supurškiau visus jo, didžiojo pedanto, rytdienos drabužius. O tada jau vyrui nebeatlaikė. Pradėjo ant manęs šaukt, aš atgal – taip ir nuėjom miegot susipykę kaip velniai, dar pagrasino, kad ryte pasigailėsiu. Aha, galvoju Dar atsigulus bandžiau prisiglaust, sakau: “Nesipykim..”. Iš jo išgirdau tik “Netrukdyk miegot.”.
O ryte prasidėjo cirkas. Pirmas kėlėsi į darbą, tai kiek galėdamas garsiau trankėsi po virtuvę, šnarino maišeliais, galiausiai visu garsu įsijungė youtubą. Atsikėliau ir išjungiau maršrutizatorių. Tuoj atbėgo teisybės ieškot ir pareiškė, kad, cituoju: “beje, leidžiu sau priminti, kad be kelių daiktų, visas maistas yra pirktas mano, tad prašom mano nevalgyti”. Tiesiog akys ant kaktos išlipo. Pasakiau, kad nekalbėtų nesąmonių, nes vėliau tik pačiam bus gėda, ir, kad maistas yra mūsų ir nereikia išsidirbinėt. Pradėjo šaukt, kad čia viskas jo. Mano rytiniams nervams to jau buvo per daug! Pradėjau jam į maišą kraut viską, kas po ranka, sakau neškis į darbą, kad nori. Tas su isterijom atėmė tą maišą, sugrūdo viską atgal į šaldytuvą. O tada metė: “gali pasiimti savo katę ir eikit kur norit, kad čia jūsų nė vieno daikto nebeliktų”. Keiksmažodžių nerašau. Ir čia ne naša raša statybininkas kalba, ne, čia skyriaus vadovas rodo kaip sužadėtinę myli. Aš į ašaras, visau bliaudama: tai pasiimk žiedą, pasiimk jei jau viską nori nutraukt! Tas toliau šaukia kokia aš ir šiokia ir anokia, kad galiu eit kur noriu. Paėmė mano telefoną, jo dovanotą, išlupo sim kortelę ir įsidėjo jį į rankinę, o žiedą liepė padėt į dėžutę ir jam į stalčių. Kol jis ardė telefoną, pačiupau jo mašinos raktelius, greit paslepiau. Manevras pavyko, telefoną visgi paslapčia pati atsiemiau, kol jis ieškojo raktelių. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad su keiksmais ir grasinimais atsiėmė raktelius, liepė nusimaut žiedą ir dingt. O tada man pagaliau daėjo, kad reikalai rimti ir dabar jau kelio atgal kaip ir nebėra. Jis trenkęs durim išėjo į darbą, o aš nebežinau ką ir daryt. Viskas truko maks. 15-20 min, o rezultatas štai koks.
Pačios matot, istorija tiesiog absurdiška – net negaliu niekam iš draugių pasipasakot. Iš jo charakterio žinau, kad vakare, kai grįšiu po darbo, jis atsileidęs tikrai nebus. Pas drauges prašytis į namus nenoriu. Ašaros liejas upeliais. Tiesiog nežinau. Nežinau ką daryt. Taikytis? Bet po tokių įvykių pačiai prašytis atgal?.. Skirtis? Bet realiai į skyrybas privedusio barnio priežastis absurdiška! Ar čia tik man taip atrodo?
Patarkit ką nors, merginos, nes per ašaras ir kelio į darbą nematysiu
Koks jo zodiako zenklas?
zmones apimti pykciu – daug prisneka … ir daug pridaro nesamoniu …. ir dar daugiau prisigalvoja ….
taip – pamastymams yra pagrindas … taciau skyryboms- visai ne…
as tai susirinkciau daigtelius, sulaukciau jo ir tvirtai paklausciau ar JIS tikrai nori, kad iseiciau …. jei pasakytu, kad taip – iseiciau …. tegu supranta, kaip lengvai galima prarasti mylimaji … kad ateityje nesisvaidytu tokiomis skaudziomis frazemis….
vistiek, gi po poros dienu susibegtumete atgal … zmones skiriasi del kur kas gilesniu priezasciu … pvz smurtas, neistikimybe, nuolatine nepagarba ir t.t….
taip, zinoma, jei jums vilnius pakeliui …. jei ka, parasykite privaciai
Ojoj, kaip šita istorija primena mane ir mano ex vyrą lygiai taip pat dėl idiotiškiausių pasaulyje smulkmenų susiėsdavom. Reikėjo man 6 metų, kad suvokčiau, kad jis – ne mano žmogus, kad nenoriu gyventi visą gyvenimą kaip kokia isterikė. Spėju ir jums taip viskas pasibaigs, jei abu degtukai esat ilgai kartu negyvensit, jei vienas kuris neišmoksit perlipti per savo principus ir nusileisti.
nu nežinau, aš pasiimčiau katę ir nešdinčiaus kuo greičiau lauk. Kažkaip tokie santykiai mane baugina, ir jei su manim taip elgtus jausčiaus tokia įžeista, pažeminta, nemylima ir t.t. (galiu vardint nesustodama), kad man nežinau, kas turėtų atsitikti, kad aš dar sukurčiau temą MD ir svarstyčiau. NEsvarbu, kad susipykimo priežastis tokia absurdiška, čia juk virš visko! dėl tokio šudeliako, šitaip elgtis ? su sužadėtine ? brrr. bėk greičiau, jei bent bandys atsiprašyti, ar kažką daryti, tada galėsi svarstyti, o dabar nebūk kaip kilimėlis ir nelauk kada jam praeis audros, kad galėtum jo atsiprašyti už jos psichus 😮
Jis tave varo is namu, liepe padet zieda i sona.. Ir viskas del ko?? Del durno prikolo?
Kazkodel nujauciu, kad kuo toliau, tuo baisiau su juo butu…
Nesizeminkit autore pries ji. Nes dabar jis jauciasi “vierchas” ir jus maiso su sudais.
pritariu, reikia buti protingesnei uz ji , kai gris paklauskit jo ar jis tikrai nori kad iseitumet, jeigu taip susirenkat daiktus ir keliaujat, man panasiai buvo kazkada kai su ex skyriausi, viskas ivyko zaibiskai per barni, nakti viska susirinkau ir isejau, bet galiu pasakyti priezastys buvo rimtesne nei vienkartinis barnis, mes nesusitaikem
Oi.. suprantu as autore, bet sprendimas yra. Laikui einant galima ismokti nekreipti demesio i tokias nesamoningas smulkmeniskas situacijas ir i viska paziureti jumoro formoje. ‘Nu ir tegu putojasi tas mano grazuoliukas. Ka, dar neaprimai? Et, dar reikes lukterti.. ‘ Viskas. Daugiau nieko nereikejo man daryti. Pamate, kad niekaip nereaguoju i tuos idiotiskus issisokimus ir aprimo. O tiek metu buvo praleista idiotiskiems barniams…
Reikia kazkaip i santykius paprasciau ziureti. Esam visi skirtingi. Life is simple, jeigu ka
Situacija tikrai nemaloni ir ne juokinga. Na bet aprašymas superinis. Tikra serija iš telenovelės. Va taip ir norisi sužinot, kas bus toliau. Autorei sėkmės visokeriopos, nesvarbu kaip išsirutulios šita drama
Iš tikrųjų nepavydėtina situacija… Priežastis tikrai mažvaikiška, bet iš to jūsų barnio lenda lauk tikrai nevaikiški dalykai. Manau, kad toliau būtų tik blogiau. Tai, kad jo šeimoje vyko panašūs dalykai – irgi, deja, bet neguodžia. Jūsų vietoje laukčiau tolimesnių jo veiksmų. Galbūt šiandien jis iš darbo grįš su gėlių puokšte 🙂 . Aišku, reiktų jums pasikalbėti, pasakyti, kad jo tokie žodžiai ir elgesys jus skaudina, pabandyti paieškoti kažko slypinčio giliau. Tik asmeniškai aš nenorėčiau kurti šeimos su žmogumi, kuris mane varo iš namų, yra suskirstęs daiktus į ‘mano’ ir ‘tavo’ ir t.t.
Vien tas „viskas mano“ tikrai labai labai blogas dalykas. Šiaip toks įspūdis, jog tik ir ieškojo priežasties išsidraskyt. Užjaučiu, sėkmės.
Jei aš gyvenčiau su savo klonu ir būčiau kokiais penkiais metais jaunesnė, tai kas kažkelintą PMSą irgi turėčiau va tokius idiotiškus konfliktus Tik maniškiai truktų trumpiau, nes sveiką protą atgaunu po pusvalandžio Tokie konfliktai kyla tarp impulsyvių ir įžeidžių žmonių. Sakyčiau, tai viena lengviausiai išsprendžiamų problemų – nes susitvardyti galima išmokti, prieš išsižiojant pagalvoti, ar nesigailėsi, ar neįžeisi (turiu omenyje kad ir tą “tai pasiimk žiedą”. Daug baisiau tos tylios problemos, kurios iš sniego gniūžtės virsta į kažką milžiniško, nesutarimai dėl skirtingo požiūrio į buitį, socialiniai, intelektiniai skirtumai, esminė nepagarba vienas kitam. O iš tokių, kaip Jūsų, barnių galite išaugti, ypač pasistengę
Abu kažkokie isterikai
Pritariu. Čia impulsyvumas, kartais galbūt net tam tikra “afekto būsena”, kai labai susinervini, nors ir dėl smulkmenos, kada nebeatsakai už savo žodžius, veiksmus. Kadangi mūsų santykiuose irgi tokių dalykų būna, tai man atrodo, kad svarbiausia iš to padaryti išvadas, nusiraminus apkalbėti, ką abu padarėt ne taip ir pan. Skirtis ir daryti tragediją iš to tikrai nereikia, tiesiog jeigu esi impulsyvus žmogus, tai ir su kitu partneriu panašios situacijos gali pasikartot. Mes irgi dėl visiškų smulkmenų esam apsitrankę, vienas kito rūbus į koridorių išmetę (tipo dink iš namų) ir t.t. ir pan. Aišku pyktis trunka kokią dieną, po to abu atsiprašom, abu pasakom kurioj vietoj jaučiamės kalti, o kurioje – teisūs. Aišku, man tokiais atvejais irgi labai norisi susirinkti daiktus ir tipo jį pagąsdint, kad išeinu, kad jis gailėtųsi ir t.t. Bet jeigu po tokių pykčių dar ir iš namų pradėtume bėgiot, tai matyt būtų dar blogiau, kai logiškai pagalvoji…Linkiu tik stiprybės ir kiek įmanoma daugiau racionalumo – žiūrėti ne per emocijas, pasikalbėti, padaryti išvadas ir jokiu būdu nesiskirti
Tikrai iseiciau bent keliom dienom. Pirma diena jis dar tikrai nesupras,pyks,o vat paskui gal ir ant keliu atsliaus kai supras kad jus tikrai isejot. Tik katina pasiimkit,jei paliksit kazn ka jis jam padarys is pykcio
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
