Nebesužadėtinė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Va taip, moteros, praradau šitą mielą ir saugų sužadėtinės statusą. Dar vakar nebūčiau numanius, kad ateis ir mano valanda kurti anoniminę temą širdies reikaluose.
Ne, neprimušė, neišdavė ir aš neišdaviau. Tiesiog net pačiai sunku atsitokėti kas prieš geras dvi valandas įvyko.
Kartu gyvenam beveik 5 metus, pusmetį susižadėję. Vakar vakare pradėjom linksmai kvailioti, šėlioti po namus. Neveltui vaikystei sakydavo, kad po daug juoko būna daug ašarų. Šelionės baigės tada, kai bandydamas išpurkšti mane nuo galvos iki kojų dvokiančiu kūno kvapikliu, užspeitė į kampą ir, tikrai skaudžiai, nors ir netyčia, užgavo. Atsiprašymo nesulaukiau, tiesiog išsiskirstėm po atskirus kambarius. Tada pasiutimo paimta tuo pačiu dvokalu supurškiau visus jo, didžiojo pedanto, rytdienos drabužius. O tada jau vyrui nebeatlaikė. Pradėjo ant manęs šaukt, aš atgal – taip ir nuėjom miegot susipykę kaip velniai, dar pagrasino, kad ryte pasigailėsiu. Aha, galvoju Dar atsigulus bandžiau prisiglaust, sakau: “Nesipykim..”. Iš jo išgirdau tik “Netrukdyk miegot.”.
O ryte prasidėjo cirkas. Pirmas kėlėsi į darbą, tai kiek galėdamas garsiau trankėsi po virtuvę, šnarino maišeliais, galiausiai visu garsu įsijungė youtubą. Atsikėliau ir išjungiau maršrutizatorių. Tuoj atbėgo teisybės ieškot ir pareiškė, kad, cituoju: “beje, leidžiu sau priminti, kad be kelių daiktų, visas maistas yra pirktas mano, tad prašom mano nevalgyti”. Tiesiog akys ant kaktos išlipo. Pasakiau, kad nekalbėtų nesąmonių, nes vėliau tik pačiam bus gėda, ir, kad maistas yra mūsų ir nereikia išsidirbinėt. Pradėjo šaukt, kad čia viskas jo. Mano rytiniams nervams to jau buvo per daug! Pradėjau jam į maišą kraut viską, kas po ranka, sakau neškis į darbą, kad nori. Tas su isterijom atėmė tą maišą, sugrūdo viską atgal į šaldytuvą. O tada metė: “gali pasiimti savo katę ir eikit kur norit, kad čia jūsų nė vieno daikto nebeliktų”. Keiksmažodžių nerašau. Ir čia ne naša raša statybininkas kalba, ne, čia skyriaus vadovas rodo kaip sužadėtinę myli. Aš į ašaras, visau bliaudama: tai pasiimk žiedą, pasiimk jei jau viską nori nutraukt! Tas toliau šaukia kokia aš ir šiokia ir anokia, kad galiu eit kur noriu. Paėmė mano telefoną, jo dovanotą, išlupo sim kortelę ir įsidėjo jį į rankinę, o žiedą liepė padėt į dėžutę ir jam į stalčių. Kol jis ardė telefoną, pačiupau jo mašinos raktelius, greit paslepiau. Manevras pavyko, telefoną visgi paslapčia pati atsiemiau, kol jis ieškojo raktelių. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad su keiksmais ir grasinimais atsiėmė raktelius, liepė nusimaut žiedą ir dingt. O tada man pagaliau daėjo, kad reikalai rimti ir dabar jau kelio atgal kaip ir nebėra. Jis trenkęs durim išėjo į darbą, o aš nebežinau ką ir daryt. Viskas truko maks. 15-20 min, o rezultatas štai koks.
Pačios matot, istorija tiesiog absurdiška – net negaliu niekam iš draugių pasipasakot. Iš jo charakterio žinau, kad vakare, kai grįšiu po darbo, jis atsileidęs tikrai nebus. Pas drauges prašytis į namus nenoriu. Ašaros liejas upeliais. Tiesiog nežinau. Nežinau ką daryt. Taikytis? Bet po tokių įvykių pačiai prašytis atgal?.. Skirtis? Bet realiai į skyrybas privedusio barnio priežastis absurdiška! Ar čia tik man taip atrodo?
Patarkit ką nors, merginos, nes per ašaras ir kelio į darbą nematysiu
Mylintis vyras del tokiu dalyku tikrai taip nepasakytu kad kraukis daiktus, viskas cia mano ir eik i visas 4 puses.. Taip elgiasi vyras kuris tik ir lauke tokios progos,kad galetu nusikratyti tavimi ir viska dar apsuko,kad del kivirco tu esi kalta. Nors akivaizdziai matosi, kad kvailas vaikiskas kivircas,nevertas demesio.. Nera meiles is jo puses,stai tau ir atsakymas..
jums 15?
aš tai išeičiau. elgesys jo buvo labai žiaurus. dzin kadd abu uždurniavo, bet po šito taikytis pirma neičiau, o dar ir pasistengt jis nejuokais turėtų….
reikia suprasti, kad gražūs santykiai ant lėkštutės nepatiekiami. Turite abu dirbti su savimi, valdyti emocijas. Kitaip galit jau šiandien skirtis, nes be abipusių pastangų nepasieksit nieko.
Odievai koks cirkas
Pas mus panašiai irgi būna, tik aš imu rėkau, o jis tylos sieną pasistato, paskui lovoj dažniausiai susitaikom.
Bet jau per tiek metų žmogaus ribas turėtumėt žinot… AŠ pavzydžiui žinau, kad jei savajam paskysiu ką nors tokio “jei nedarysi kaip aš noriu, tai kraunuos daiktus ir išeinu”, tai padės susikraut ir tikrai neskambins, kad grįščiau niekad. Nes tokiais grasinimais suaugę žmonės neturėtų dėl prikolo mėtytis.
Na, aš tokiu atveju bent 2-3 dienom išeičiau. Neturėdama, kur eit, eičiau į kokį nebrangų viešbutuką, o savaitgaliui pas tėvus išvažiuočiau. Toliau žiūrėkit, ką vyrukas šnekės…
Čia buvo degtukas iš kurio priskaldėte vežimą malkų …
Palauk vakaro, jis tikrai per visą dieną bus pergalvojęs, kas ir kaip ir, tikėkimės, bus padaręs išvadas. Grįš namo ir viskas savaime išsispręs, tik jau nebevaidinkite scenų “kokia aš įžeista”, tiesiog pakalbėkite kaip du suaugę žmonės, kas pasidarė, gal buitis vargina, lėkite į pasimatymą…
Mes irgi 5 metus esame kartu, kitais metais tuokiamės, prieš porą savaičių aš buvau “užsiliepsnojusi”, viską mečiau, sėdau į mašiną ir pabėgau, bet taip problemų negalima spręsti. Ačiū dievui, kad mes daug kalbamės su antra puse, taigi problemos išsisprendžia be didelių pastangų.
Sėkmės!
Ir patikėkit manim, viskas bus gerai
Pabandyk isivaizduoti, kad taip ir santuokoje bus, bus gal net gi baisiau, nes dar visokiu problemu gali prisideti. ar tu su tokiu zmogumi tikrai nori kurti ateiti? kas tai per zmogus, jei del smulkmenos palyginus sitaip isizeistu , supyktu, galiausiai pradetu reiksti, kad viskas jo, varyti tave lauk is namu? Nemanau, kad toks tinkamas zmogus kurti seima.
Turėčiau, bet įsitikinau, kad nežinau. Arba jo ribos pasislinko ne mano naudai.
Kol kas taip ir galvoju, kad trumpam dingsiu. Realiai galiu darbus susidėlioti taip, kad jau ryt vakare būsiu pas tėvus, o jis galės sėdėt ir galvot kas čia įvyko. Dabar beliko galutinai nuspręst, kaip dėl šiandien vakaro daryt.
—
Kažkas klausė, koks jo zodiako ženklas – Žuvys.
siulau padaryti taip kaip jis tau pasiule, susidek reikalningiausius daiktus, zieda padek i dezute i jo stalciu, pasiimk katina ir dink dar jam negrizus. tegu nusigrauzia nagus. pamatysi ieskos kaip pamises. jei to nepadarysi, jis visalaika taip elgsis, nes zinos kad tu neturi kur eiti. cia mano nuomone. o siaip tai manau, po kiek laiko susitaikysit nes cia toks efekto busenos poelgis – jusu abieju, nes pati irgi negeresne
Kalbekites, nes jei vienas kita mylit, tik tas padetu…. Is namu gal ir neik, bet i sikna irgi nelysk jam…. Zinau tokias situacijas kai del menkniekio baisiausias pyktis, atsiranda. Patylekit dienele kokia, gal pats kalbetis prades, jei matysit,kad ne, pati prieik… Sekmes autorei- tikrai viskas issispres Butu idomu toliau, parasytumet kaip viskas klojosi
aš tai manau, kad čia tas bernas per daug supyko. jeigu siunta tai tegu siunta abu, o ne vienas atskriaudė kitą, o tas turi kentėti ir nieko nedaryti. kas tie drabužiai, užsidės kitus. tas maisto dalijimas – žemiau nei žema. telefono atėmimas, spėju dovanotas buvo – kas dovanas atsiima? vijimas iš bendrų namų – čia išvis virš visko!!!!!!!!!!! aš tai čia vyriškumo nulį matau… kaušas ne tik, kad supyksta dėl nieko, bet dar ir per stipriai. aš tai tikrai neatsileisčiau taip greitai, dzin kad menkniekis, bet šitaip pasielgti su “mylimu” žmogum negalima.
Iseik pamatysi kaip jis supras ka padare o po to pats atsiprasines. Nes jai ten liksi jis galvos kad gali taip toliau elgtis nes tu jo nesugebesi palikt.
Tai kam panasiai nebuvo,vienaip ar kitaip visos poros susidrasko, svarbiausia kAD nemuse, as tai palaukciau kol praeis tas biesas, ir susitaikyciau, issikraustyt visada galima , o kas paskui del tokio s…
Ai abu labai jau susireikšmine. Tai daba abu vienas kito turi i atsiprašyti, nes jei atsiprašysi tik vienas bus blogai. Dižiausias klausimas, kuris pirmas bandys taikytis.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
