negaliu tylėti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Atėjo ir man sunkūs laikai žodžiu. turiu gerą draugą , pažįstami 4 metus. Paskutinius 2 metus jis man buvo vienas geriausių draugų. Aš jam daugiau pasakodavausi nei draugėms. Jis labai mokėjo patart, paaiškint, domėjosi kaip gyvenu, aš jam savo visus santykius su vaikinu pasakojaus ;D Kažkada pasikviečiau jį pas save pabaliavot dvese. buvomės, šnekėjomės, nieko nenujaučiau, bet jis mane pabučiavo. ir prasidėjo. Sakė kad aš graži jam labai, kad traukiu ir pan. Ir glaustės labai, if you know what i mean. taip kiekvieną savaitgalį kartu praleisdavom, gal kokius 6 savaitgalius.
Aš dėl jo išsiskyriau su savo vaikinu. Ne grynai dėl jo, ten jau seniai viskas pašliję buvo. Tai vat, kelis paskutinius kartus būnant mums kartu su juo, jis retoriškai sakė, kad gal mums reikėtų draugaut. Nu ir aišku aš įsisvajojau, nes jis yra labai protingas, taktiškas, jis kaip pana išklausinėja visko ir išklauso. dabar Jis ilgam išvarė užsienin, iki rudens, tai galvojau jo lauksiu. Kasdien susirašinėjam. Ir vieną dieną jis parašė, kad daug mąstė apie mus. Paklausiau ką sumąstė, ir pasakė, kad “As turbut neturiu jausmu tau tai man labai sunku butu vystyt musu santykius…” ir pridūrė, kad bijo įskaudinti mane.paklausė ką aš galvoju, tai pasakiau, kad turbūt nesvarbu, nes jis jau pasakė viską aiškiai ir aš negaliu nieko reikalauti. Dar pridūriau kad gal mums nereikėjo taip elgtis (susitikinėt, bučiuotis ir pan ) tai pritarė man. Nežinau. Aš miriau viduje Ir dabar viena būnu mieste, vaikiną palikau kaip ir, draugai visi išvarę namo, į užsienius (ne gimtajam mieste būnu). Dirbu dar, tai kiekviena diena tokia nyki, grįžtu iš darbo ir nedarau nieko. Dabar periodas, kai niekas neįdomu, nes suprantu, kad nebėra ko laukti, nes rudenį jis pas mane negrįš. IR labai gąsdina mintys, kai pagalvoju, kas mes dabar vienas kitam būsime.. Lyg ir draugai kaip anksčiau, bet žinau, kad labai pavydėsiu, jei jis kokią draugę susiras. Aišku, galėčiau aš dabar susirast arba pavaidint kad susiradau kažkokį draugelį ir jam tai pasakyt (mes VISKĄ pasakojam vienas kitam) ir pamatyti, ar pavydi ar ne. Bet čia jau kaip ir vaikų lygio žaidimai, ar ne..? Pasimetusi esu. O gal jo pasakymą, kad “negalim taip peršokti greit nuo draugystės iki poros” suprasti, jog turėtume dar daugiau laiko kartu praleisti, ta prasme, kad jis DAR nenori draugaut, nes nori daugiau pabūti su manim ir įsitikint dėl tikrumo? Patikėkit, tokioj depresijoj dabar sėdžiu
JEI KAS PERSKAITYSIT, TAI PARAŠYKIT KAŽKĄ Ačiū
Tiesiog pasakykit, ką darytumėt Jūs – bandytumėt jam sukelt pavydą ir išsiaiškint ar pavydi? Ar stengtumėtės bendraut kaip draugai, kaip anksčiau? Ar bandytumėt užkariaut jo širdį?
Nu tai kam jis tave bučiavo, jei jausmų neturi.. ..Ai tie vyrai…nesuprasi, o kartais ir jie susipainioja.
vat būtent. Kam lįst tada, jei nieko nenori, ir dar juo labiau kalbėt, kad gal reikia draugaut Jaučiau, kad gal jautė jis man kažką, tai tie žodžiai kaip perkūnas iš giedro dangaus, skaičiau ir verkiau o jau norėjau sumest skudurus..
jau draugai niekada nebusite……………….ech…nusibodo skaityt net
o kiek skaityt:/ nia,sita praleisiu
Perskaiciau,neliudek Reikejo likti tik draugais,o dabar palauk kito vaikino ir kito draugo.
Nemanau, kad verta ką nors daryti. Yra žodžiai “If you love somebody, set them free, and if they really love you, they’ll come back”
sutrumpinau
Niekad neteko isimylet gero draugo, bet manau patarima gan gera jau pati sau davei – nauji zmones gydo, o del tavo draugo as manau kazkiek ji suprantu …o gal ir ne bet bunant uzsieny, toli atostogom kartais uzeina visokios sroves sakau nes as pati ne lietuve ir tekdavo beveik visas vasaras kur nors svetur pas gimines praleisti… Supranti viskas atrodo gan ivyko labai greit tie kardinalus pasileitimai buvot draugai ir is vieno vakaro staigus prisipazinimai ir viskas juk pasikeite tai naturalu kad bunant toli uzplaukia visokios mintys, gal net kokia ir depresuske tai jis dabar taip ir sneka, arba jis galvoja kad tu jo nelauksi per visas atostogas ir susirasi ka, del to nenori likti naivuolio vietoje, arba netgi del ko nors supavydejo net daleiskim per fb ir per pati ikarsti prisnekejo sudo… Cia bent jau man tai buna o del to keksiskumo tikrai ne, tik gal truputi palauk kol viskas atslugs ir susidelios i vietas bet prasiblaskyti butina(:
Pasiusciau toli toli…
Pažįstama situacija. Lindo, kalbėjo gražiai, o po to, kai jau tikėjausi to laimingojo klausimo pareiškė, kad nieko nebus. Pykau, skaudėjo, nesupratau nieko, iki šiol pykstu už jo tokį poelgį, bet likom draugais. Tiesa, nebe geriausiais, kokiais buvome (kaip ir jūs, kai kiekvienas žingsnis ar poelgis žinomas), susirašom ir pabendraujam gal kartą į mėnesį ir tiek. Nemanau, kad reikėtų tau tikėtis kažko iš jo daugiau, o geriausia tiesiog atitolti jums pačiai. Jokie pavydų kėlimai nepadės, tik pačiai jums labiau skaudės, iš patirties karčios sakau…
Turejau pora draugu-vyru ilgus metus /6-9metai), ir niekad neperzengem ribos, nes turbut savaime suprantama, kad kazkas vyks ne taip, nei su kitais vaikinais, nes sitie draugai zino apie tave VISKA
Bet jau velu kazka keisti…
Taip. Yra toks posakis, nepamenu, ar kažkur girdėtas, ar pati sukūriau : Neverta teršti meilės draugyste ir draugystės meile. bet jau po visko.. Jis dar minėjo, kad jei draugautume, nu kaip ir visose porose, yra galimybė kad susipyksim ar ką, o jis nenori manęs kaip draugės prarast.
up
up
As turbut jam isvis neberasyciau, ziureciau ar buciau reikalinga , ar ne… O tuo metu ieskociaus veiklos, kuri leistu uzsimirst
bandau ieškotis, bet tiesiog nėr jėgų kažką bedaryt. Dirbu dabar, tai išsisunkiu visai. o jis man vakar parašė, paklausė kaip gyvenu, maždaug pasakiau, tai nieko neatrašė, nors peržiūrėjo.. na ką padarysi tiesiog skaudu labai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
