Neinu is namu, kol neatrodau tobulai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar yra dar tokiu merginu, kurios negalit iseiti isvis is namu, kol neatrodot sau idealiai graziai? O gal kas galit patart, kaip sito atsikratyti? Sunku gyventi, daug visko praleidi, visur visada veluoji, daug laiko atima, neatsipalaiduoji niekada, baisu visokios staigmenos, jei namie buni nepasiruosusi… Noreciau ismokti labiau atsipalaiduoti, bet negaliu, atrodo, kad zmones iprate mane tokia matyti ir iskart pamate kitokia, sakys, kad apsileidau, kad isbaisejau… Atsiprasau uz lietuvisku raidziu nebuvima, naujas kompiuteris, nemoku isijungti.
Idomu, ar apskritai yra tokiu perfekcionisciu cia, kurioms visada viska reikia daryti kiek imanoma tobuliau? Kaip jus gyvenat su sia savybe? Trukdo, padeda gyvenime?
tikriausiai ji slepiasi uz to tobulo ivaizdzio (juk ji nuo mazens apie tai svajojo), o visi tiek prie to priprato, kad autorei baisu parodyt ta savo netobulaja puse, nors nuo tobulumo jau pavargo.
Luzis ivyko issikrauscius i kita miesta. Nors ten turejau nemazai draugu, vis tiek nebuvo tiek daug pazistamu zmoniu. Kazkada uzsireike i parduotuve, kuri netoli, ir pagalvojau, kad tikrai nieko nenutiks, jei nueisiu susirisus belenkoki kuoda, su naminiu dzemperiu ir tympom. Po to karto pradejau dazniau taip daryt, po to seke ir tai, kad galedavau daug kur iseiti atrodydama paprasciau (aisku tvarkingai, svariai). Anksciau pergyvendavau jei plaukas pasisukdavo ne i ta puse. O dabar tikrai daugiau atsipalaidavimo.
jei turėtumėt, negalėtumėt sau leisti tiek laiko leisti sprendžiant įsivaizduojamas išvaizdos problemas.
Pvz., aš turiu darbe būti 7.30, keliuosi 5.45. Makiažui galiu skirti 5-10 minučių. Po darbo yra sportas/teatras/susitikimas su draugais/kursai. Išvaizdai galiu skirti tiek, kiek reikia persirengimui/lūpų-akiųparyškinimui.
O tai as su dzinsais ir maikute bunu kartais, bet tada vis tiek plaukai sutvarkyti, makiazas bent minimalus padarytas, nagai visada sutvarkyti, kvepalais pasipurksta… Nu tokia zodziu Butinai priderinti aksesuarai… Net toki paprasta stiliu as iki detaliu turiu apgalvoti. Taip per gyvenima ipratau. Problema man tame, kad as tarkim negaliu taip spontaniskai niekur islekti, jei jau pramiegojau, viskas, diena visa sugadinta, nes veluosiu labai daug, nesugebu greit susiruosti niekur. Buna taip retai, aisku, bet vis tiek buna tokiu momentu, kai reikia staigiai susiruosti.
man tas pats. nereikia taip uzsipulti – pries vyra namie bunu naturali, net su aliejais ant plauku jeigu nereikia ta diena kazkur eiti, sirgdama arba nelaimes atveju irgi nesidazau ir nezinau, koks normalus zmogus dazytus. todel tikrai neesu kokia pabaisa, kuriai spaklius zut but reikalingas. bet kazkur eit i viesuma nesusitvarkius – negaliu ir viskas. turi buti idealu kaip pas autore viskas pradedant plaukais, baigiant rubais. atsimenu kada eidavau i mokykla tai keldavaus puse 6 ryto kad susitvarkyt. drauge dirba nesidaziusi kavineje, vis pagavoju, kad as taip negaleciau, juk zmones tai mato. o kavine centre dar.. bet suprantu, kad zmoniu yra tokiu pochujistu, kuriems tikrai nerupi kaip jie atrodo viesumoj
Daznai suveikia toks vaistas kaip vaiko gimimas kiek teko pastebet.
Suprantu jus. Man irgi tas pats. Kažkaip negaliu išeiti nepasidažiusi. Kad ir akių,nes mažas miestas,kas pamatys iš kart sakys,kad apsileidėlė kažkokia ir pan,nes su tušu ir be jo aš kaip du skirtingi žmonės. O dėl drabužių tai ne dėl kitų,o dėl savęs prastai jaučiuosi.. Nepasitikiu savimi tuomet.
Matai as tokia rutina turiu jau nuo mokyklos laiku, tokia esu, man neisivaizduojama kitaip. Saikas budavo, neissiciustydavau niekada netinkamai, bet niekada nebuciau saves isivaizdavus ateinant i mokykla ka tik prabudus tik issivalius dantis ir pagriebus pirmus pasitaikiusius drabuzius. Man tas budavo malonumas, derinti viska, pagal savo supratima tobulai atrodyti, nes jauciau, kad cia lyg mano koks sekmes garantas. Kvailai gal skamba, bet gyvenau tais filmais, kuriuos matydavau, kur visokios karjeristes su tobulai suderintais drabuziais ir viskuo kitkuo. O makiazui ir as pati neskiriu daugiau nei 20 min. Skirtingi visi zmones ir ju prioritetai, vieni pripranta prie vienokios rutinos, kiti prie kitokios, bet tai nereiskia, kad as neturiu veiklos
Aš galvoju,kad čia gali būt su vaikyste kažkas surišta. Nes pvz mano giminėje moterys visos būdavo na tokios apsileidusios,mažai dažydavosi,rengdavosi beleką,nei figūros prižiūrėdavo nieko. Ir kai buvau paauglė būdavo liūdna žiūrėti į draugių mamas ir tetas,kurios jaunatviškos,susitvarkiusios. Tai kažkaip pati lyg ir savo galvoje užsibrėžiau tokia būti..
As pavyzdziui kitu nelaikau apsileidelem, jei jos taip neusitvarko, bet paciai man kazkaip misija neimanoma
Man taip būna, kadangi kasdien dažau antakius (mano labai šviesūs), ir jei iš pirmo karto neišeina gražiai pasidaryt, tai labai ilgai užtrunku
Man nėra didesnio tobulumo, nei sveika oda.
Man irgi tas pats… jei jau pramiegu kažką, tai tragedija – vėluoju dar bent valandą
man regis problema yra ne norejimas tobulai atrodyti, o tai kad nemokate greit susiruost, kazko daryti ekspromtu. Speju, kad gyvenime visus sprendimus priimate tik ilgai apsvarscius. Man greit ryte siaip kur nors greit susiruost padeda tai, kad visi drabuziai tarpusavyje dera, laisvalaikiu kuriu drabuziu derinius, tai netgi turedama mazai laiko zinau ka apsivilkti, stengiuosi, kad drabuziai butu tvarkingi, kad kuo maziau reiketu juos lyginti. Makiaza irgi ismokau pasidaryt per 5 min, o jei labai reikia turiu ir rankineje kosmetikos, tai galiu pasidazyt. Aisku, dar yra toks dalykas, jei pvz sportuoju – tai logiska, kad nera jokio makiazo, sportiniai rubai, greiciausiai busiu suprakaitavusi, tai sutikus koki zmogu begiojant, man tai nulis emociju. Arba yra sventine, laisvalaikio apranga, tai pagal kiekviena ir noras atrodyti tobulai skiriasi, susiruosimo laikas taip pat.
Aš irgi nelaikau. Bet kažkaip taip savaime gaunasi,kad pati negaliu nepasidažiusi eiti kažkur..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
