Nepasitikėjimas žmonėmis. Paranoja.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Gerą dieną. Anonimas dėl suprantamų priežasčių. Bendrauju labai trumpai su vienu vaikinu, mus skiria atstumas. Abu esame užsienyje, abu lietuviai. Jis pasiūlė savaitgaliui pas jį atskristi, susipažinti, praleisti laiko. Bendraujasi su juo labai lengvai, nėra jokios įtampos ar galvojimo ką parašyti, pagalvojau, kad gal tai puiki proga susipažinti su žmogum, pakeisti aplinką trumpam. Nutariau skristi. Bilietus į abi puses apmokėjo jis. Turiu išskristi šį penktadienį, o sekmadienį grįžti. Nuo vakar sėdžiu paskendusi mintyse ir galvoju ar nesuklydau. Giminaičiai į tai sureagavo pakankamai tolerantiškai, bet nesiliauja mėtyti juokelius apie prekybą žmonėmis, prievartą ir t. t. Jaučiu, kad tos mintys užvaldė ir mane. Žiauriai bijau, atrodo nebegrįšiu sveika ir gyva, jeigu nesukapos gabalais, tai uždarys ir išprievartaus. Normalus noras susipažinti virto stresu ir paranoja. Su juo ir toliau susirašom, klausė ar patinka krepšinis, šeštadienį rodys, sakiau, kad galėsim pažiūrėti, planuoja kaip praleisim savaitgalį, kur nuvažiuosim, ką apžiūrėsim. Paminėjau, kad netoliese gyvena pažįstami, tai pasisiūlė nuvežti pas juos pabūti, pasilabinti. Žodžiu jokių perdėtų pažadų apie aukso kalnus, jokių įtartinų frazių iš jo nėra, elgiasi normaliai. O aš baigiu nuo proto nušokti. Padiskutuokim.
P.S. bilietus į abi puses turiu su savimi.
P.P.S. metų man 26, jam 28.
gal maziau tu klausyk,ka sneka giminaiciai
Pati skristum? Neklausyti jų negaliu, jeigu reiks ieškoti jiems teks tą daryti
O kodel Jus nenorejote, kad jis pirmiau atskristu pas Jus? Bent jau man tai butu taip kur kas drasiau… Jusu atveju as neskrisciau, esu per didele baile Bet kaip sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria sampano…
Manau nereikia taip jaudintis
O aš rizikuočiau ir skrisčiau, gi tik kelioms dienoms + iš aprašymo atrodo, kad tikrai normalus vaikinas
Joo
Mažiau klausyk ką sako giminaičiai, o daugiau tikėk laido riteriais
O paskui verkia, kad pardavė, apgavo, pasinaudojo, išprievartavo..
Autorės vietoj pradžioj pasiūlyčiau atvažiuot jam pačiam..
Todėl, kad neturiu kur jo priglausti, gyvenu su giminaičiais, pati pas juos glaudžiuosi mažam kambarėly Tai va, aš irgi didžiulė bailė, bilietų informaciją pildžiau 4 kartus, nuo galvojimo vis sesija baigdavosi kol galų gale paspaudžiau mygtuką “patvirtinti ir apmokėti” Be to ramina tai, kad aš pati bilietus pirkau, o jis man padiktavo savo banko duomenis, kuriuos dabar turėdama galėčiau apsipirkinėti internete jam nežinant, o jis manim pasitikėjo ir padiktavo
Aš tik nesupratau, ar Jūs tą žmogų pažįstat asmeniškai ar tai tiesiog atsitiktinė pažintis internetu?
Atsitiktinė pažintis internetu, nepažįstu aš jo. Rašiau, kad bendraujam labai trumpai. Aš sakiau, kad per mažai bendraujam, gal vėliau suorganizuosim susitikimą, bet jis sako ar anksčiau ar vėliau baimė nedings, kaip buvom nepažįstami taip ir liksim. Ir tai yra tiesa. Bendravimas internetu nieko neduoda.
Tuomet Jūs esate labai drąsi, jei visgi įsėsit į lėktuvą..
Linkiu sėkmės
as jauciu nelabai kazka gero su tokiom trumpom pazintim
Mano sesuo irgi panasiai dare.. Susipazino su lietuviu gyvenanciu JAV, na bet jai jura iki keliu – nusipirko bilieta ir daug negalvojus iskrido, jau 10 metu ten ir gyvena su tuo paciu vyru
Aš skrisčiau.
Dėl viso pikto palikčiau giminaičiams jo adresą, duomenis ir pan. Ir skrisčiau per daug nesukdama galvos
Paminėsiu, kad mes toje pačioje šalyje esam, tik atstumas didelis. Man jūra ne iki kelių, nesu įsimylėjusi ir pametusi galvą. Pamečiau galvą nebent tuo metu kai užsakiau bilietus Adresas, mašinos registracijos numeris, vardas, pavardė – viskas žinoma. Telefono numeris registruotas, pagal jį labai paprasta atsekti žmogų esant reikalui.
Daug vilčių nededu, bet maža kas, gal irgi išeitų kas nors panašaus kaip meja O jeigu ne tai tikiuosi tik gero savaitgalio
Jura iki keliu, tai turejau omeny, kad drasos jai netruko, ne del isimylejimo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
