Nepasitikiu..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Anonimas, nes gėda. Žodžiu, pabandysiu nupasakot kaip kas yra.. Gal kas padėsit. draugauju su vaikinu jau ilgai, ir nuo šio rugsėjo jis mokysis, o aš dirbsiu. Iki tol 5 metus mokėmės kartu. Bėdų nebuvo.. Bet dabar vos tik man pagalvojus, kad jis kažkur bus vienas, net silpna pasidaro.. Nepasitikiu, negaliu. Man atrodo, jog jį iš karto nukabins kas nors. Pats yra charizmatiškas, mėgstantis su visais bendraut, pritraukiantis, pasitikintis savim.. Na aš visko prisisvaigus jau, kaip jam iš karto pradės patikt kitos, kaip paliks dėl kitos. Aš tiesiog nebegaliu. Naktim tokius košmarus dėl to sapnuoju, kad atsibudus dar ilgai reikia gulėt kol atsigausiu.. Tačiau tam nepasitikėjimui, mano galva, yra priežastis. Bent jau nepasitikiu juo tikrai dėl to, dėl praeities, negaliu pamiršt.. Kai buvom išdraugavę 3 metus, jis išėjo pas kitą.. Prisiekinėjo man amžinas meiles, o staiga dingo. Atvariau pas jį į namus, pasakė kad yra kita, kad ji jam tobula, geriausia ir t.t. NET PATS PASAKYT TO NESUGEBĖJO, REIKĖJO PRIREMT PRIE SIENOS. GI LENGVIAU DINGT… Jo žodžiais, jis norėjo, kad aš įprasčiau būt be jo, o tada atseit būtų pasakęs. Išsiskyrėm. Mėnesį miriau. Jis man buvo viskas. Su kiekviena diena darėsi vis sunkiau. Pakentėjau, pakovojau- po 3mėn. susitaikėm. To net atsimint nenoriu. Bet… Visur eidavo vienas, na išvis nelaikiau, tik džiaugiaus kad jis vėl su manim.. Ir prasidėjo.. Per 9mėn. nuo to, jam patiko gal 5 naujos merginos.. Na, su jom nieko neišeidavo, pabendraudavo, pradėdavo nebepatikt, ir baigdavosi.. O aš tiek viduj prisikentėjau, kad dar drebu prisiminus..
Pamenu, sėdžiu kažkada jo skype, ir skaitau gyvą susirašinėjimą su viena mergina.. Jo žodžiai “kas sakė kad (aš) mano mergina?”, “aš ją pasiųsiu” ir t.t. Na, mano laimei, man pavykdavo jas nugalėt. Stebėdavau visus susirašinėjimus iš šalies, nieko jam nesakius, darydavau išvadas, mąstydavau kaip būt geresne už jas, kaip “pralenkt”.. Pasiteisino tai. Bendravimų, susižavėjimų “iš lempos” nebeliko. Po 3mėn. pasipiršo. Nuo to iki dabar praėjo metai.. Žinau, tai praeitis, BET aš niekada nieko nepamirštu. Negaliu. Važiuoja vienas autobusu, ir man iš karto vaizdas kaip jis pažindinasi su kita. Na bet taip buvo tada seniai.. Susipažino su mergina stotelėj.. Ir kaip pasitikėt tokiu žmogum? Jei žinau, kad jis gali susižavėt ir vos ne įsimylėt (nes jam tikrai galva susisuka iškart) per sekundę.. Mane įsimylėjo iš VIENO ŽODŽIO.. Na ir ką jūs man patartumėt? Taip, aš visiškai juo nepasitikiu, ir nemanau kad verta pradėt pasitikėt. Bet ištisai klausinėdama ar nieko nebuvo ir t.t., žlugdau iš vidaus tiek save, tiek nervinu jį. Bet kitaip negaliu. Jis vos man ne atsiskaitinėja jau.. Nežinau ką daryt, padėkit.. Tikrai jau jaučiu, kad nebegerai man.. Jei negaliu atsipalaiduot, kai jis kažkur vienas? Ką čia atsipalaiduot, aš net nusiramint negaliu, man vos ne paranoja prasideda.. Jau geriau jį lydėsiu iki bet kur, kad tik vienas nebūtų.. Padėkit… Ar čia geriausia būtų palikt ir tiek? Nes nemanau, kad juo pasitikėt pradėsiu kada nors, nuoširdžiai.
P.S. Nepaminėjau, kad aš jį žiauriai myliu. Nesveikai. Sakyčiau čia ta priklausomybė nuo meilės, nuo jo. Tiek kiek iškentėjau tada, nedvejodama kentėčiau ir dabar, bet.. AŠ TO NENORIU, TAI PER SUNKU… Beje, gali pasirodyt, kad esu visko klausanti ir valdoma moteris, bet tikrai ne, gyvenime nedarau ką jis sako, labiau net jis manęs klauso. Na apskritai be šitų mano nesąmonių santykiai dabar jau būtų idealūs.
Oho, puikiai suprantu, pas mane situacija lygiai tokia pat.
Santykiai be pasitikėjimo, kupini baimės nieko gero nežada Ar tikrai nori gyventi tokioje nuolatinėje baimėje, kad jis tave paliks, išeis pas kitą?
Čia jau MEILĖ MEILEI. Na, bet kaip jūs nesuvokiat po tokių dalykų, kad jis Jūsų nevertas? Gaištat savo brangų laiką, tikrai. Užuot gyvenusi juo, geriau rūpinkitės savimi, dvasiškai tobulėkit ir ateis Jūsų skirtasis.
Dar nei viena palikusi vaikiną nemirė, Jūs turbūt laukiat kol jis pats paliks….Tada ale “MIRSIT” dar labiau.
Santa Barbara
Aha, esu kažkada visą šitą ilgą savo istoriją kažkur rašius, tikrai kaip serialo ištrauka atrodė.
Bet ką daryt, panos?
Neklausk musu ka daryt, vistiek pasielgsi savaip, as asmeniskai gailiuosi, kad nepalikau savo ex’o dar tada, kai jis pradejo issidirbinet, rasinetis su kitom, zeminti mane ju akivaizdoje, o dar ir i kaire pavaiksciot spejo, del jo kencia mano dabartinis vaikinas, nes kur jis bebutu, ka beveiktu, man vis sukyla pavydas, abejones, kad bus tas pats, apskritai del tos situacijos buvau 2 su virsum metu visiskai viena, nes nebenorejau patirti to paties, bet na bandau pasitiketi zmogumi, nes yra visiska priesingybe tam velnio nestam ir pamestam.
Nesuprantu kaip šitaip galima įsimylėt
Nu myliu savo drauga, bet jei būtų kita tai abiem į veida spjaučiau ir apsisukus su kitu kuris gerbia mane už parankės nueičiau.
Palik ji, nes jis tave vistiek paliks
O va aš niekada taip negalėčiau padaryt.. jei jau myliu, tai visa širdim..
1. Vargu, ar tai meilė – panašiau į liguistą priklausomybę nuo žmogaus.
2. Negerbiate savęs (o kur jūsų savimeilė dingo? Kodėl jūs leidžiate taip elgtis su jumis?).
3. Nepasitikite savimi, nes esate vos neįsitikinusi, kad nerasite geresnio varianto.
Na, kad ir kaip ten bebūtų, man labai gaila, kad dažnai merginos taip žemai nuleidžia kartelę. Niekas nekalba apie pasikėlimą, bet omenyje turiu didesnį savęs vertinimą…neleiskite su jumis elgtis kaip su skuduru, į kurį po kiekvieno tokio palakstymo ,,nusivalomos kojos”. Gaila man jūsų, autore, taip norėtųsi nuplėšti tuos rožinius akinius! Ech, atraskite savyje stiprybės ir jėgų tvirtam žingsniui! Mes kartais nė nenumanome, koks gyvenimas gali būti gražus, nes dažnai bijome rizikuoti. O be reikalo…
Siaubas, kam taip save skriaudi ir kankini ??? Juk gyvename tik vieną kartą..susikurk savo gyvenimą tokį, apie kokį Tu svajoji! Gyvenimą turime tik vieną. pakartoti ir ištaisyti klaidų, dėja, nebegalėsime. Tad negaišk laiko su žmonėmis, kurie daro tave nelaiminga. Visuomet galvok kas Tau yra geriausia.
Paskaiciau visa istorija, na ka gi… Esi beviltiskai isimylejusi, o gal tik tau taip atrodo, gal labiau isikalbi sau tai ir nuteiki save, kad tik jis tau reikalingas. Pirma- apsidairyk aplinkui, kiek idomiu zmoniu, net jei sunku pradek bendrauti per prievarta su kitais, tai butina! Antra- nereikia buti su zmogum, kuris taves nevertina, jei jauti tai is vaikino puses, tai cia jau labai svarbus rodiklis. Trecia- tu juo nepasitiki, o pasitikejimas yra santykiu pagrindas, tad vertinant santykius ilgalaikeje perspektyvoje santykiai be pasitikejimo netruks ilgai. Ir galiausiai- nesusikoncentruok taip i viena zmogu, tur savo gyvenima, jau matau, kad sis santykiu modelis yra neteisingas, laikui begant tu dar labiau priprasi prie to ir nesuprasi, kokie turi buti normalus santykiai. Tad svarbiausia tau dabar susirasti veiklos, nauju draugu, pomegiu ir atsipalaiduoti, teisingai rase viena nare- galvok apie save ir laime ateis
kaip viena ismintinga moteris pasake man (ismintinga,nes jos gyvenimo istorija gana idomi ir siaip daug patyrus): MEILES NEUZTENKA,JEI NERA PASITIKEJIMO nes kazkada isejo kalba kaip vaikinai vieni nueina i balius ir aisku mums,merginoms, kyla visokios paranojos kad susiras kita,tai as juokaudama pasakiau kad saviskio niekur be saves neleisiu,ir tada ji pasake tuos zodzius kas is to jei tu ji paranojiskai myli,jei tu juo nepasitiki reiskias tu jo nepazysti arba pazysti jau per daug zinodama jo visus “zygdarbius”:/ sitoj situacijoj as ji palikciau,nes kankintis neverta,vien del to kad jo tie pasibegiojimai su mergom,kad ir kaip kartais nekaltai atrodytu tikrai ne i gera jis negerbia nei taves,nei jusu jausmu,nei bendru planu o is paskos nepribegiosi,viena diena TIKRAI atsibos
O dabar geriausia.. Atrodo palieku žmogų vieną, na šiandien nuo ryto galvoju reikia pabandyt įgaut pasitikėjimą, per daug nerašau, neskambinu, žodžiu pati laukiu dėmesio. Nuo ryto jis namie, kai paklausiau kokie planai, sako, namie būsiu. Ok galvoju. Pati tvarkaus reikalus ramiai namie. Ir ką, galvoju kažkas netaip, nesimato jo nei prie kompo, nei dar kur, o kai jį pažįstu tai žinau kad nieko daugiau ir neveiktų.. Galvoju paskambinsiu. Skambinu, numeta. Rašo sms “aš su draugeliu važiuoju trumpam jam padėt į garažą”. Prieš tai pasakyt gi nereikėjo, tik kai jau skambinu. Nu ok, važiuoji tai važiuoji. Skambinu vėliau vėl, telefonas pas jį kažkaip pats pasikėlė, jis net nesuprato. Žodžiu garsas kaip parduotuvėj prie kasos stovint. Paskutinė sms prieš min buvo “aš mašinoj”. Oook. Tada pakėlė. Sako va mes parduotuvėj, eisim į garažą žigulio tvarkyt.. Aj vienu žodžiu, nebetikiu išvis aš juo. Manau nepasakęs su draugais ir jų panom išvarė prie kokio ežeriuko.. IR KAIP TOKIU ŽMOGUM PASITIKĖT? Taip, smulkmenos atrodo, bet jei net tokiuose dalykuose meluoja, tai ko tikėtis kitur? Nebežinau.. Nors imk ir vykis jį, ieškok db ten kur yra ir iškart palikt pamačius su panom..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
