o neturite giminaičių, pas kuriuos galėtumėte pagyventi iki pilnametystės?

Labai tave užjaučiu. Yra tokių svolačių, tėvais jų nepavadinsi, ir nėr ko dėl tokių gyvenimo gadintis. Žinau, kad skaudu, bet pakentėk dar truputėlį ir kai jau stosies ant kojų, nutrauk visus ryšius. Nes paskui sens ir staiga atsiras “didelė meilė”, kad tu juos tik išlaikytum.

O globos namuose nebutu geriau, nes dabar nematau jokiu pliusu gyventi sitokiam strese… Kaip seneliai, negaletumet gyventi pas juos?

Man baisūs tokie žmonės, tikrai jus užjaučiu ir suprantu. Mano mama gyveno vaikų namuose nuo 8 metų, kaip ji pasakojo, kad prastovėdavo laiptinėje grįžusi iš mokyklos ar darželio kol mama ją įleis, kaip kiekvieną dieną tekdavo kęsti jos nemeilę, girtuoklystes ir t.t. Ir kai matau tą skausmą jos akyse ir begalinę meilę mums su broliu, man labai skaudu ir suprantu kokia ji yra nuostabi mama, kuri stengiasi duoti mums tik geriausia.

Jos mamos istorija tokia, kad ją dar nėščia paliko vyras, tas vyras, mano mamos nepripažino kaip dukros, nors ji buvo labai panaši. Ji (mamos mama) negalėdama pakęsti tos minties pradėjo gerti, nekęsti savo vaiko – neteisinu, nes tai nepateisinama ir žiauru. Po daug metų ji gailėjosi, kvietė mano mama pas save gyventi, bet ji taip ir neatleido jai.

Aš taip suprantu, kad jūs buvote nelauktas vaikas, todėl jie jūsų nemyli, tai ne priežastis, bet manau, kad reikia išeiti jums iš tų namų, kad ir į globos namus.

Linkiu jums sėkmės ir manau, kad kai kursite šeimą būsite nuostabi mama, tokia kaip ir mano

Merginos, gi skaitykit ka raso “Giminaiciu kurie galetu perimti mano globa neturiu”.

jetau, autore, kaip noreciau tau padeti gal galiu kuom nors?

kiek tau metų?

nu autore as tai nedaugzodziausiu, tik linkiu stiprybes. Nepaluzk jokiu budu. Susikaupk ir susideliok zingsnius, bus lengviau nepulti i panika. Jokiais budais negerk, nevalkatauk. Kabinkis profesinio mokymo.

As jau geriau eiciau i vaiku namus

Jeigu galesiu kuo padet, parasyk AZ

Miela autore, pagalvok, gal tikrai butu geriau vaiku namuose? Juk neamzinai…Jokiu budu nepaluzk ir kurk savo gyvenima kitoki, negyvenk kaip tevai..Ieskok palaikymo visur, kad ir cia..Si patirtis tave uzgrudins, o tokiems zmonems veliau gyvenime labai sekasi…Netapatink saves su tevais, tegul jie gyvena kaip nori, stenkis kuo maziau girdeti, ka jie sako ir eik savo keliu…rasi geresniu ir labiau palaikanciu zmoniu nei jie, patikek..

Stiprybės

iš kokio miesto? šiaip tai pvz., Kaune yra laikinos globos namai. atlikinėjau praktiką, tai jie labai faini. ir auklėtojai faini, ir į ekskursijas nuveža, ir pamokas padeda paruošti, ir kompu pažaisti leidžia vaikams, visokias šventes organizuoja. Dar būna, kad vaikus paima į vadinamas “šeimas”, o ne į vaikų namus. Ten aplinka kiek kitokia-geresnė nei vaikų namuose. tad gal ne viskas taip jau blogai.

Sveiki, man kilo tokia mintis – jeigu įstotumėt mokytis į profesinės technikos mokyklą kokiam didesniam mieste: moka stipendiją, duoda bendrabutį, toli nuo namų ir ramiai sulaukiat pilnametystės, o jau paskui renkatės specialybę pagal save… Išeičių yra, tik reikia apgalvoti. Sėkmės

Autore, visu pirma noriu tave pagirti, esi labai protinga. Daugelis tokiu seimu vaiku nueina sunkeliais, ruko, geria, nelanko mokyklos ir panasiai. Tu stipri ir saunu, kad ieskai sprendimo. Tik dar jauna, todel pasimetusi. Tikiu kad laikui begant susitvarkysi savo gyvenima, o tevu gali tik pagaileti, jie be galo nelaimingi zmones yra. Linkiu myleti save ir savo gyvenima, savo busima vyra ir savo vaikus.

Manau, puiki mintis. Stokite i profesine, kuriam nors kitam mieste, kad gautumet bendrabuti, stipendija. Tuo paciu ir busite toli nuo tevu, ir nereiks kesti tevu nemeiles… Baigus profesine, tuo paciu baigsite ir 12 klase, tada galesite stoti ir i universiteta/kolegija. Zodziu, jusu situacija tai matau kaip realiausia sprendima Stiprybes