Netektis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos , gal čia ir sakysite ne vieta guostis , bet žinau , kad čia yra daug protingų merginų kurios mielai , pasidalins savo išgyvenimais..
Tai va.. Prieš mėnesį netekau brolio , žuvo autoavarijoje , jam buvo 18metų , buvo likęs vos mėnuo iki 19 gimtadienio.. Visi labai sunkiai išgyvename , pirmąją savaitę net bijojau užmerkti akis , bijojau kad pamatysiu jį kitokį , ne tokį kaip visada , su šypsena , geros nuotaikos.. Nors praėjo mėnuo , vis dar bijau tamsos , bijau miegoti , bijau susapnuoti jį , atrodo kad jis kviečiasi mane pas save.. papasakokit , ar kuri nors iš jūsų netekote brolio/sesers , kaip išgyvenote , kas jums padėjo ištverti tas pirmasias diena….
užuojauta…turbūt turi laiko praeiti..
Didziausia uzuojauta Jusu seimai, stiprybes, kantrybes, tolerancijos. Laikykites!
galiu pasakyt kad laikas zaizdu negydo, su laiku tik dar labiau pasiilgstam zmoniu kuriu netekome. taciau ta netekti ir skausma reikia priimti ir isgyventi, jo negalime apeiti, nejausti, nustumti, mes privalome priimti viska ir tiesiog gyventi toliau , prisimindami grazias kartu praleistas akimirkas.
siek tiek pazinojau
Tiek svajonių planų , o viskas sugriuvo per kelias sekundes.. Negailestingas tas gyvenimas…. ;ss
Uzuojauta
Taip , Iš Laukuvos..
Ačiūū labai* Pažinojot Dovydą?
Užuojuota Nežinau ką daugiau ir pasakyt…
as pries metus ir kelis menesius netekau brolio, jam 20 buvo, buvo tas opats kas tau, neidavo miegot, net su draugu, visko bijojau, tai gelbejo tik migdomieji ir aisku laikas, nesilankymas pas tevus namie ilga laika, nors ir dabar nuvaziavus viskas sukyla….
tu esi is laukuvos ane? patikek si nelaime sukrete visus net ir tuos kurie menkai pazinojo Dovyda,manau tik laikas gydo zaizdas,pries 9 menesius mire mano tetis dar iki pat siol jo ilgiausi ir naktimis sapnuoju,jo mirtis buvo tokia pati netiketa kaip ir tavo brolio,galiu palinketi tik stiprybes ir nebijoti mirusiu zmoniu,nes kai pagalvoji visi kada nors iseisime,tik nezinome kaip,kada ir kur,lb lb uzjauciu jusu seima
Jis buvo geriausias draugas man , brolis kokio man visos draugės pavydėjo , vaikščiodavom apsikabinę , kiti net galvodavo kad mes pora.. Tik va , paskutiniu metu jis susirado draugę , kuri buvo tokia kitokia nei visos prieš tai buvusios , ji vos ne pavydėdavo mums brolio , kad jis su mumis taip elgiasi.. Buvome pradėję dažniau pyktis , dabar vos ne save kaltinu , juk galėjau ką nors pasakyti , padaryti , viskas būtų buvę kitaip , nors žinau kad pakeisti nieko nebegaliu dabar:/
Ačiū už palaikymą..)
Visada prisiminsi, tik laikui bėgant tas skausmas sumažės. Vyras prieš 7 metus žuvo,iki šiol prisimenu.
Nuoširdžiai užjaučiu
Tokiu momentu sunku surasti žodžius….bet…gal reikėtų kitaip pažiūrėti į visa tai, gal tai tiesiog palengvintų…
Visi mes esam čia laikini svečiai, tik vieno toks likimas, kito kitoks. Ir čia mes labiausiai gailimės savęs, kad nesutiksim, nepamatysim…o išėjusiam nebe taip ir svarbu. Gal jis taip saugos mus, toliau džiaugsis mumis, gal jis ir šalia bus tik nematomas mums… O tą netektį turim išgyventi, tai mūsų jausmai, mūsų emocijos, prisirišimas….
Didziausia uzuojauta, begalo sunku netekus artimo zmogaus, bet zinok tik laikas padeda su tuo susitaikyt. Birzeli bus trys metai kaip netekau savo tecio, kuris man visada buvo pats artimiausiais dar ir dabar kasdien apie ji pagalvoju ir jauciu salia, pradzioj mane tas jausmas, kad jis salia baugino, o dabar jau kaip tik ramina bet sakau viskas reikia laiko…
uzuojauta, palik viska laikui..
nebijok jo sapnuoti arba atsiminti, laikui begant prisiminsi tik gerus dalykus
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
