Netektis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos , gal čia ir sakysite ne vieta guostis , bet žinau , kad čia yra daug protingų merginų kurios mielai , pasidalins savo išgyvenimais..
Tai va.. Prieš mėnesį netekau brolio , žuvo autoavarijoje , jam buvo 18metų , buvo likęs vos mėnuo iki 19 gimtadienio.. Visi labai sunkiai išgyvename , pirmąją savaitę net bijojau užmerkti akis , bijojau kad pamatysiu jį kitokį , ne tokį kaip visada , su šypsena , geros nuotaikos.. Nors praėjo mėnuo , vis dar bijau tamsos , bijau miegoti , bijau susapnuoti jį , atrodo kad jis kviečiasi mane pas save.. papasakokit , ar kuri nors iš jūsų netekote brolio/sesers , kaip išgyvenote , kas jums padėjo ištverti tas pirmasias diena….
labai uzjauciu bet kokio artimojo ntektis yra skaudi stiprybs
Labai užjaučiu.
Reikės laiko ir stiprybės…
Baimė natūrali reakcija, nuolat melskis ir su ilgu laiko tarpu pasijausi kažkiek geriau.
Labai tave uzjauciu…Mano brolis zuvo 18-ikos taip pat, tik man buvo tada 7. Jis man buvo ne tik brolis, rupinosi ir mylejo mane kaip tevas. truksta man jo ir siandien, kartais zveriskai. atsimenu labai daug ka, net smulkmenas, nors atrodo tebuvau vaikas. taip noreciau prisiglausti dar karta ir pajausti ta broliska tikra meile… deja.
Dovile, jei uzsites sita busena, nueik pas psichologa, jis gal kazkiek pades. Pati nebuvau, bet vis turiu ta minti, nes kartais darosi pernelyg sunku.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
