Sveikos merginos. Žinot tą jausmą, kuomet galvoje didžiulė sumaištis ir nežinai kas dėl jos kaltas. Tuomet pradedi kaltinti blogą orą, miego trūkumą ar tiesiog save. Nežinau kito būdo kaip panaikinti tą sumaištį galvoje, žinau tik viena geriausią būdą – išsikalbėjimą. Taip, iš tiesų aš turiu kam išsikalbėti, bet žinau, kad nebus kam manęs suprasti… Žinau savo drauges labai gerai ir jos manęs tiesiog nesupras… (na nežinau, galbūt ir klystu). Bet kadangi jau šiame forume esu sena narė, todėl pirmiausia pasipasakosiu jums, nes žinau, jog čia greit galima sulaukti palaikymo, įžvalgių komentarų, kritikos ir šiaip daug protingų minčių. Na žodžiu, einu iš karto prie esmės, jau gana didelę įžangą padariau

Tema – mano meilės reikalai, aš ir mano vaikinas.

Vakar šventėmė kartu su jo draugais, jo namuose. Labai dažnas atvejis, jog jei vienas iš mūsų yra ganėtinai girtas, mes susipykstame. Ne išimtis ir vakar. Iš tikro, neėmiau to į galvą, nes tokie pykčiai dažni ir laikini. Tačiau šiandien mano galvoje zuja milijonas minčių… Galbūt dėl to, kad vaikinas visą dieną ignoruoja mane, gal dėl to į galvą lenda visokios mintys…. Pirmiausia, aš nežinau ko noriu toliau. Savo vaikiną myliu, na bent jau manau, kad taip yra, noriu su juo sieti savo ateitį, nes jis labai geras, rūpestingas, mylintis, prie jo esu visiškai laisva, nesuvaržyta. Aš matau, kaip jis mane myli, ir šiek tiek jaučiuosi kalta, nes mano manymu, aš jam per mažai savo meilės parodau… na bet ties čia nesiplėtosiu. Prieš sutinkat jį, aš gyvenau gana laisvą gyvenimą. Bendravau ne su vienu vaikinu, neturėjau dar nei karto ilgalaikių santykių (dabar su juo aš 1 metus, tai man – rekordas), niekada nemėgau monotonijos, man patikdavo ,,vienkartiniai“ santykiai, nes taip gi – įdomiau. Bet kartu, žinoma, norėjosi pastovumo, norėjosi vieno mylimo žmogaus, norėjosi kažkam išsipasakoti savo visas bėdas, jaustis saugiai, mylimai… Sutikus jį, maniau, kad taip ir bus. Bet šiandien pradėjau galvoti apie senus laikus, nugrimzdau į prisiminimus, kuomet labai laiminga jausdavausi vieną vakarą leisdama laiką su vienu, kitą vakarą su kitu vaikinu.(nieko neprisigalvokite ir nelaikykite manęs kū*va, aš dar nekalta). Taip malonu prisimini tą jaudulį, prieš susitinkant su kuo nors, su ilgesiu galvoju apie tuos laikus, kuomet kiekvienas susitikimas atnešdavo daug staigmenų, niekas nebuvo nuspėjama, buvau laisva, nepriklausoma.