Neturiu talento
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Įsivaizduokit situaciją:
Jūs turite tikslą. Pasirenkate Jums širdžiai artimausią ar logiškiausią kelią tą tikslą pasiekti. Dirbat, stengiatės, pamirštat visokias nustatytas normas ir siekant savo tikslo nesidairydami į šalis. Gyvenat kap arklys su akidangčiais, kad nesiblaškytumėt ir eitumėt savo keliu. Metai bėga, o Jūs nematote jokių rezultatų. Pasiekimai Jūsų netenkina. Pradedat abejoti savimi (blogiausia kas gali nutikti). Neturit jokio palaikymo, nes visi Jums kalė į galvą, kad reikia gyventi kitaip. Galiausiai blaškotės, nerandat vietos ir jaučiat, kad bėgate nuo savo problemos. Jaučiat, kad turit priimt sprendimą, bet bijot. Gaila iššvaistyto laiko. Gėda prieš save ir kitus. Atrodo, kad visą gyvenimą reikės pradėti iš pradžių. Tačiau yra kitas variantas: gyventi toliau kaip iki šiol ir bandyti dar. Ir dar. Ir dar. Ir dar.
Ką daryti, jei abejoji savim? Suvoki, kad neturi talento, bet dirbi ir dirbi daug, kad pasiektum savo tikslą. Nenori paminti savo svajonės. Kada suprasti, kad jau tikrai nieko neišeis ir reikia padėti tašką?gyventi kitaip?
Tik nepasiduok
Gal bus aiškiau: įsivaizduokit, kad metėt mokyklą, kad taptumėt aktore, baleto šokėja, dailininke, muzikante, dizainere ar dar kuo nors. Visi Jums kniso protą, kad nieko iš to nebus, o Jūs vistiek dirbot, stengėtės, bet pamažu darosi aišku, kad neturit telento.
Nežinau, į kurią sferą taikot, bet esmė, kad bet kokiuose pasiekimuose talentas sudaro tik 4%, visa kita yra įdėtas darbas. Taip kad nepasiduokit
Esmė, kad jaučiuos palūžus, pradedu dairytis į kitus ir galvoju, kad jau tų meninikų ir kūrėjų kaip prišikta, tai kuo aš išsikirtinė? Blemba, negaliu kaip slegia, atrodo sprogs galva. Jau ir kiti mato, kad po truputį pasiduodu, silpnėju, tai tada dar dažniau laido savo komentarus, kad man reikia kažką keisti.
Na aš dabar esu toje stadijoje, kad spjovusi į visus irgi mečiau, kas nepatinka ir siekiu svajonės. Tai sakyčiau nepasiduok!
Kol neparašėt patikslinimo, norėjau rašyti, kad tikrai nepasiduotumėt, nes juodu darbas yra didžiausia sėkmės dalis, talentas tik menkniekis. Bet kai parašėt konkretesnę sritį, deja mano nuomone tam tikrai reikia TALENTO. Vienas atrodo dirba, bet vistiek neišeina, o kitam nuo Dievo duota pastangų neįdedant tai padaryti geriau už tą ariantį.
Taigi kad. PAstaruoju metu jaučiuosi, kad išreiškiu save labai mechaniškai, kaip užprogramuotas robotas, kaip ištreniruota žmogbezdžionė.
„Genijus yra 1 procentas talento ir 99 procentai sunkaus darbo“
(Albertas Einšteinas)
Jusu problema, kad pasimetat ir jauciates neuztikrinta.. nesiblaskykit, jei norejo ir norit, siekit toliau.
Ir toliau pirmyn!Ne tik dėl savęs bet ir dėl kitų kurie abejojo jumis… Jei pasirinkote tokį kelią reiškia ne šiaip sau, turėjote gabumų, ar bent jau patiko tai, pritariu, kad tik reikia įdėti darbo norint pasiekti tikslą, aišku laiko tam reikia taip pat…Sėkmės!
Juste, čia gal tu ??
Mano pusseserė metė mokyklą…. dėl to, kad, kaip ji sakė “man gyvenime nereiks matematikos.. nereiks gramatikos.. nereiks formulių.. nes aš būsiu dailininkė”.
Na taip, ji gražiai piešia.. Tačiau turiu pažįstamų, kurie turi kur kas didesnę tą “gyslelę”.. Ji be galo stengiasi, piešia, bando.. tačiau jai visiškai nieko neišeina. Praėjo jau beveik penkeri metai nuo mokyklos metimo.. Ji JAU GAILISI METUSI…
Taip, kad , jeigu tu TIKRAI TURI TALENTĄ, tada pirmyn. Daug darbo ir bus rezultatas..
Ne visiems dievo duotas tas tikrasis talentas, dėl kurio būtų verta viską mest..
O jums ta veikla bent jau patinka? Jei patinka, tai ir darykit viską toliau, ant žemės jau ir taip per daug žmonių, kurie dirba tai, kas jiems nepatinka, nu neturi juk taip būt
Labai ačiū už palaikymą.
Ne, čia ne Jūsų pesseserė, bet malonu, kad yra tokių žmonių. Man vis sako, kad aš viena ant svieto tokia.
Aišku patinka. Net jei nesiečiau karjeros su tuo, vis vien šita veikla liktų hobis.
Man tas pats, daug dirbu, pasiekimai netenkina, matau kaip žmones mažiau dirbdami geresnį rezultatą pasiekia ir jaučiuos išjuokta likimo. Visos bemiegės naktys, atsisakytos pramogos ir štai.. Gal ir aš užsimojau kažką, kam neturiu sugebėjimų…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
