Įsivaizduokit situaciją:

Jūs turite tikslą. Pasirenkate Jums širdžiai artimausią ar logiškiausią kelią tą tikslą pasiekti. Dirbat, stengiatės, pamirštat visokias nustatytas normas ir siekant savo tikslo nesidairydami į šalis. Gyvenat kap arklys su akidangčiais, kad nesiblaškytumėt ir eitumėt savo keliu. Metai bėga, o Jūs nematote jokių rezultatų. Pasiekimai Jūsų netenkina. Pradedat abejoti savimi (blogiausia kas gali nutikti). Neturit jokio palaikymo, nes visi Jums kalė į galvą, kad reikia gyventi kitaip. Galiausiai blaškotės, nerandat vietos ir jaučiat, kad bėgate nuo savo problemos. Jaučiat, kad turit priimt sprendimą, bet bijot. Gaila iššvaistyto laiko. Gėda prieš save ir kitus. Atrodo, kad visą gyvenimą reikės pradėti iš pradžių. Tačiau yra kitas variantas: gyventi toliau kaip iki šiol ir bandyti dar. Ir dar. Ir dar. Ir dar.

Ką daryti, jei abejoji savim? Suvoki, kad neturi talento, bet dirbi ir dirbi daug, kad pasiektum savo tikslą. Nenori paminti savo svajonės. Kada suprasti, kad jau tikrai nieko neišeis ir reikia padėti tašką?gyventi kitaip?