Nevaldau kūno.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,
Kaip patartumėte galbūt išaugti tokį kompleksą, ar tiesiog gyvenimo būdą.
Esu vaikinas, labai susikaustęs, na tarkim klasėje ar prie svetimų žmonių tiesiog neatsipalaiduoju, VISADA būnu įsitempęs, o tai reiškia būnu sukaustytas visomis prasmėmis, jaučiuosi, kad esu stebimas (stebimas blogosiomis akimis, žiūrima kaip į nevykėlį). Ši problema galbūt dar didesnė todėl, kad neatrandu meilės sau, esu nepatenkintas savimi, savo kūno išvaizda, ūgiu ar panašiai, žinoma sportuoju, bet tai, kad ir kaip keista būtų man neprideda bent jau pasitikėjimo savimi…Man 19 metų, jaučiuosi silpnai…
Galbūt įmanoma išaugti kaip nors šias problemas, o gal kas esat patyrę kažką panašaus, kaip elgėtės? O galbūt vien todėl, kad čia rašau, automatiškai mano mintys generuojamas dėl savęs nemylėjimo, kas ir prišaukia kitokį požiūrį į mane, juk sakoma mintys prišaukia realybę, kaip galvosi apie save, taip ir kiti manys apie tave.
P.S skaitau daug knygų susijusių su sėkme, stresu, ar tiesiog susijusias su gražaus gyvenimo taisyklėmis..
Būtinai kreipkis pas psichologą.
Net nežinau, kaip su tėvais apie tai pasikalbėt, jei ir jų pasitikėjimą prarasiu, tada išvis nebežinosiu kur dėtis.
Pabandyk pradėti nuo mažų dalykų – atrask, kas tau tavyje tikrai patinka. Pvz šypsena. Kai jautiesi blogai – stebimas ar kaip tu ten minėjai – susikoncentruok į tą teigiamą ir gerą dalyką. Paprašyk artimo žmogaus, jei neturi gero draugo, tai mamos, močiutės, kad įvardintų kitą kokį gerą tabo bruožą ar savybę. Susitelk ties teigiamais dalykais apie save. Nusipirk patinkantį drabužį. Su juo turėtum irgi geriau pasijusti. Parėk nuo mažų dalykų ir palaipsniui to teigiamo požiūrio turėtų atsirasti daugiau. O šiaip viską sutvarkys tave pamilusi mergina
Galbūt dėl teigiamų dalykų labai puiki mintis.
Bet pas mane vien neigiamybės išlenda iš to nepasitikėjimo taip ir gaunasi, kad jaučiuosi beviltiškas.
Yra toks dalykas kaip perdetas jautrumas. Jei negali atsipalaiduot, atrodo, kad tave stebi/mato klasej, nemalonu, kai gatvej priesais zmogus eina ir pan., tai rodos neurologas skiria raminanciu. Galima pachekint, jei tarkim nakti miegojai tik pora valandu ir diena zymiai sumazejes tas jautrumas (na, normaliai reaguoji), tai butent tas ir yra. O issimiegojus 9 ir daugiau h bei prigerus kofeino (kavos, kolos, energetiniu) tas jautrumas ir dirglumas turi padidet.
Parašyk man, studijuoju ta tema, todėl tikrai tau padėsiu.
Turbūt nėra žmogaus, kuris savyje absoliučiai viską mylėtų. Jeigu yra, tai jų labai labai mažai, ir turbūt jie tiesiog turi perdėtą pasitikėjimą savimi, todėl nemato tų neigiamų dalykų.
Manau, kad problemas reikia spręsti jas įvardijant. Pvz, kas tau nepatinka tavo kūne? Gal būtų galima tai pakeisti sportu?
Kaip pats minėjai, mintys turi labai labai daug galios. Man ir pačiai jau daug kartų teko tuo įsitikinti, todėl pradėjau tikėti Visatos programavimu Niekada neskaičiau jokių motyvuojančių knygų, nes man nepatinka, bet užtat rekomenduoju šį filmą
Jeigu manai, kad problema rimta ir pats jos negali įveikti, siūlyčiau kreiptis į psichologą, nes čia gali būti ir kažkokios rimtesnės asmenybės problemos. Tik nereikia bėgti nuo problemos, bet tiksliai ją įvardinti ir ieškoti jos sprendimo. Tobulos išvaizdos, charakterio ir t.t. žmonių nebūna. Dažniausiai tik mes patys susikuriame sau problemas. Kiekvienas esame individas ir nebūtinai turime būti kaip visi.
parašyk man
Beje, jaučiuosiu žlugęs kaip žmogus, atrodo gimęs ne tą dieną… viskas, absoliučiai viskas nesiseka, nebijau net sakyti, kad absoliučiai, nes gerai pagalvojus, vien nesėkmės, Nežibu nei moksluose, nei bendravime, nei laikomose mašinos teisėse.. Viską, ką darau pirmą kartą – nepasiseka, reikia mažiausiai antro bandymo, kad kažkas jau linktų į pavykimo pusę.. O dažniausiai antrų progų juk net nebūna..
sportuok. padeda surikiuoti ir mintis, ir kūną. man labai padeda.
Sportuoju, bet rezultatų labai nematau didelių, nors negalima sakyti, kad jų išvis nėra, nes ištiesų sportuojant geresnė nuotaika būna, daugiau jėgų atsiranda. Bet turbūt to per maža, kad nugalėčiau visa tai, ką rašiau anksčiau
Kai tik nustosi gilintis i sias savo savybes,patikek manimi,net nepastebesi ,kaip viskas pageres
Jūs sakote, kad nuo to priklauso ir sėkmė? O gal tiesiog aš į sėkmę neatkreipiu dėmesio, kad ir kokia ji bebūtų… Visą dėmesį į nesėkmes atkreipiu.. Nors pagalvojus atidžiau, kas man įvyko per pastarąjį mėnesį, tai tik vienas nesėkmes galimėtų išvardint..
Tokiais žodžiais jeigu atsakinėsi į kiekvieną patarimą bus padėtis be išeities. Pats paskaityk savo atsakymą. Jeigu matai bėdas, reikia kažką daryti, kad tai pasikeistų, o ne ieškoti lengviausio pasiteisinimo “toks aš esu”, juk “nenoriu toks būti”.
Patariu pasikalbėti su psichologu/psichoterapeutu. Nėra ko jų bijoti. Ir nereiks “nesusimauti” kaip su nepažįstamu žmogumi, todėl dalis baimių nukris, bet niekas nesako, kad tai bus lengva iš pirmo karto . Drąsiau!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
