Nevaldau kūno.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,
Kaip patartumėte galbūt išaugti tokį kompleksą, ar tiesiog gyvenimo būdą.
Esu vaikinas, labai susikaustęs, na tarkim klasėje ar prie svetimų žmonių tiesiog neatsipalaiduoju, VISADA būnu įsitempęs, o tai reiškia būnu sukaustytas visomis prasmėmis, jaučiuosi, kad esu stebimas (stebimas blogosiomis akimis, žiūrima kaip į nevykėlį). Ši problema galbūt dar didesnė todėl, kad neatrandu meilės sau, esu nepatenkintas savimi, savo kūno išvaizda, ūgiu ar panašiai, žinoma sportuoju, bet tai, kad ir kaip keista būtų man neprideda bent jau pasitikėjimo savimi…Man 19 metų, jaučiuosi silpnai…
Galbūt įmanoma išaugti kaip nors šias problemas, o gal kas esat patyrę kažką panašaus, kaip elgėtės? O galbūt vien todėl, kad čia rašau, automatiškai mano mintys generuojamas dėl savęs nemylėjimo, kas ir prišaukia kitokį požiūrį į mane, juk sakoma mintys prišaukia realybę, kaip galvosi apie save, taip ir kiti manys apie tave.
P.S skaitau daug knygų susijusių su sėkme, stresu, ar tiesiog susijusias su gražaus gyvenimo taisyklėmis..
kaip galvoji tą ir pritrauki
reikia daugiau optimizmo manau.
Galiu paklausti iš kur Jūs?
Gyvenu prie Panevėžio.
parašyk man, duosiu atsakymą asmenine žinute
aktyvus draugai manau pakeistu situacija o siaip as ispradziu demesi kreipiu i tuos zmones kurie turi gera sirdi man nepatinka nei drasuolei nei super grazuoliai jie dazniausiai buna pasikele ir su jais buna neidomu bendrauti jie tik apsimeta kietais nors istikruju buna sugadintos asmenybes
Tiesiog pasitikėk labiau savimi
Ir negalvok ,kad esi nevykėlis ar man tas neišeina ir t.t, taip nėra .
Mąstyk pozityviau ir šalin neigiamas mintis ir emocijas!
Neprošal būtų gerai pas psichologą apsilankyti ,jis gali tikrai patarti arba su tėvais pasišnekėk jie taip pat gali padėti.
Va labai gerą temą rodo per Kvieskite daktarą, apie nerimą, daug kas man taikytina..
As tai patarsiu pradeti labai aktyviai sportuoti ir to nemesti, bus ir laisvalaikio uzsiemimas, ir mintis kitur nukreipsi… Vaikinams sportas yra labai svarbu, tad pamazu pradesi vertnti savo kuna, manau ir susikaustymas praeitu, sekmes
ateik į temą “minties galia” įkvėpsim
Pasitikėjimą reikia auginti, ypač kai jį pats menkini.
Pasitikėjimas laabai šauniai grįžta/atsikuria, kai suvoki, kad niekas daugiau, tik tu vienas gali valdyti savo gyvenimą, tik tu vienas gali sau padėti geriau jaustis, kažką gero nuveikti.
Geriau skaityk knygas ne apie sėkmę, bet klasiką arba tai, kas tave traukia, žavi. Geriau apie sėkmę gyvai seminaruose pasiklausyti.
Žmonės nenuvertinkit savęs, kas daugiau, jeigu ne Jūs savo gyvenimą pastatysit.
P.S. Kad ir kaip norisi to palaikymo iš šalies, prisimink, kad gyveni dėl savęs, o ne dėl kitų
Viskas vyksta GALVOJE. Nepriimk labai asmeniskai, netaikau tau, bet kai zmogus save laiko silpnu,negraziu,bejegiu,toks jis tampa ir kitu akyse. jei zmogus eina nuleides galva, nusimines, nemoka bendrauti nei zodziais, nei kuno kalba, kaip zmones gali ji laikyti fainu,sekmingu zmogumi? Neuztenka skaityti knygas apie sekme ir kaip suimti save i rankas, reikia tai pradeti daryti, kad ir mazais zingsneliais. Is savo aplinkos zmoniu praktikos, galiu teigti, jog toki saves nuvertinima ir drovuma itakoja praeityje,vaikysteje ivyke ivykiai, blogos emocijos, todel, manau butu neprosal apsilankyti pas psichologa, jeigu neuztenka ryzto suimti i nagus save paciam
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
