niekada negalvojau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atsiprasau uz anonimo tema,niekada negalvojau,kad kursiu panasia tema,net negalvojau kad kada teks apie tai pagalvot bet dabar tikrai galvoju,kad noriu numirti. Su sveikata man fiziskai viskas gerai bet motaliskai esu paluzus,pasitikejau draugemis kuriomis nevertejo pasitiketi… Todel dabar dienas leidziu tiksliau vakarus su draugu nes dienom dirba su juo irgi santykiai paslijo nes nusibodo ta eiline kasdienybe. Rasau ir taip asaros krenta,neturiu su kuo iseit i miesta,metgaitiskai paplepet,gyvenu viena… Taip skauda sirdi grizo “kita drauge” net nepasiulo susitikt. As jai siuliau kokius 3 kart tai vis ne kaune buna o db va suairasinejau tai vuvo virsune su tom draugem su kuriom as jau nebendrauju ji jau buvo susitikus… Ka as negerai darau?! Jei klausit kodel nebendrauju su buvusiom draugem tai atsakymas butu toks kad pati pasitraukiau is ju rato nes nusibodo visi melai stumimai ir kalbejomai uz akiu… Galvojau prasiblaskysiu,iekau darbo niekas nepriima,neva nereikia darbuotoju. Bendraujant su manomi nepasakys niekas kad man sunku bet kad jus zinotimet kaip sunku yra netureyi draugiu. Esu jautri bet ne tokia emociskai silpna kad nusiudyciau. Bet siandien pagalvojau,kad gal net butu geriau numirti… Padekit prasau…pakalbekit su manim… Atsiprasau u klaidas ir nerialius sakonius noriu greiciau paraayt ir sulaukt atsakymu
Dieve kiek kaidu,rasau per telefona…
Nu jau, nu jau, dabar delto zudytis…oje, geriau tu issitiesk, atsistok ant koju ir irodyk sau kokia esi stipri, o va tada bus niekas nebaisu, laikykis, bus tu draugiu
Jeigu nori pabendraut, gali parašyti man, palaikysiu morališkai
Kaip. Nieko per dienas neveikiu tiksliau neturiu ka veikti… Neturiu kur iseiti. Gal neisipuosiu ir neisiu i miesta isgert kavos viena…
Atrodo visai nenoriu,kad manes gailetu… Nenoriu,kad bendrautu su manim is gailescio tik noreciau paklaust kaip irodyt sau,kad eau geresne uz tuos pletku maisus ir ar imanoma susirasti geru draugiu kai man jau 20 metu. Juk visi jau atsirinke tokiuose metuose draugus. Siemet stosiu tai duok dieve ten kokiu normaliu ne knygu griauziku zmoniu(stosiu i biomedicinos mokslus)
O kodel ne? Su savimi negali pabuti? O butina puostis? Imk dvirati, mink, kur akys mato, nueik i Vingio parka pasivaikscioti, grynu oru pakvepuot, kartais vienai irgi labai gerai pabuti…
As is kauno. Tai as viena gyvenu nuo 15 metu ta vienatve man igriso…
Manau, kad cia gali rasti daug sauniu merginu, kurios taip pat iesko kompanijos tik nebijok nauju pazinciu, buk drasi ir tikek savimi!! Baigsis tokios juodos dienos ir mintys, pamatysi. Tereikia pakeisti tai, ka jau seniai reikejo (drauges) sekmes *
Uzsiimk kokiu sportu, begiok ir pan…
Cia galvojat,kad pabegiosiu ir moraliskai pasidarys geriau…
Tada nezinom, kaip tau padeti, nes ir pati nelabai nori, man atrodo
Kaip viska pradet is naujo. Kaip pradet gyvent o ne kimarint namie ir ziuret serijalus…
keik tau metų ?
Pati sakei, kad truksta veiklos, tai merginos ir siulo ka galima nuveikt…
Tai iseina,kad zmogus pasportuoji ir nieko daugiau nereikia. Begioju as krosus,bet to neuztenka…
Tau reikia išlaukti. Visas gyvenimas nėra viena juoda dėmė, būna pakilimų, būna nuopolių, tau atėjo toks laikas, kai yra betvarkė gyvenime, viskas pasikeis, bet būk kantri. Gal tai ir metus tęsis, bet juoda viskas visą gyvenimą nebus.
Gerai tai, kad išmoksi būti viena. Aš esu daug draugysčių nutraukus dėl to stūmimo už akių ir ne tik.
Kodėl į santykius su draugu neinvestuoji savęs – turėtum geriausią draugą.
O jei studijuosi, tai laisvai atsiras tų draugų, kokios čia bėdos, ir gerai, kad senos nedraugės atkrito.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
