niekada negalvojau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atsiprasau uz anonimo tema,niekada negalvojau,kad kursiu panasia tema,net negalvojau kad kada teks apie tai pagalvot bet dabar tikrai galvoju,kad noriu numirti. Su sveikata man fiziskai viskas gerai bet motaliskai esu paluzus,pasitikejau draugemis kuriomis nevertejo pasitiketi… Todel dabar dienas leidziu tiksliau vakarus su draugu nes dienom dirba su juo irgi santykiai paslijo nes nusibodo ta eiline kasdienybe. Rasau ir taip asaros krenta,neturiu su kuo iseit i miesta,metgaitiskai paplepet,gyvenu viena… Taip skauda sirdi grizo “kita drauge” net nepasiulo susitikt. As jai siuliau kokius 3 kart tai vis ne kaune buna o db va suairasinejau tai vuvo virsune su tom draugem su kuriom as jau nebendrauju ji jau buvo susitikus… Ka as negerai darau?! Jei klausit kodel nebendrauju su buvusiom draugem tai atsakymas butu toks kad pati pasitraukiau is ju rato nes nusibodo visi melai stumimai ir kalbejomai uz akiu… Galvojau prasiblaskysiu,iekau darbo niekas nepriima,neva nereikia darbuotoju. Bendraujant su manomi nepasakys niekas kad man sunku bet kad jus zinotimet kaip sunku yra netureyi draugiu. Esu jautri bet ne tokia emociskai silpna kad nusiudyciau. Bet siandien pagalvojau,kad gal net butu geriau numirti… Padekit prasau…pakalbekit su manim… Atsiprasau u klaidas ir nerialius sakonius noriu greiciau paraayt ir sulaukt atsakymu
Dieve kiek kaidu,rasau per telefona…
Viskas keiciasi gyvenime, kazkas ateina, kazkas iseina, nebus visada taip, kaip buvo, teks ta jausma patirti dar daug kartu…Taip, kad toks gyvenimas ir teks ji priimti toki, koks yra ir ieskot savu budu, kaip palengvinti. Viena is nariu minejo, kad tiesiog reikia islaukti, taip tikra tiesa…Tai gali trukti metus, du, bet visa laika taip nebus…Ka idesi, ta ir pjausi veliau…
Aciu. Su draugu ir esame geriausi draugai bet as per didele savanaude nes man jo reikia visa laika ir gal as truputi pykstu,kad jis susirado darba ir maIau laiko skiria man nes pastoviai po darbo buna pavarges. Su draugem nebendrauju jau gal pusmeti bet sios 2 pastarosios savaites tokios nezmoniskai sunkios
Aciu uz pozityvias mintis.
Keista kokiu buna zmoniu atrodo atiduodi visa save o po to prisika tau i sirdi… Gal ir gerai,kad taip atsitiko bent jau zinau,kad jos nebuvo tikros drauges. O jei sakot,kad nauju ieskot nevelu,bet keista 20 metu o aplink nieko uzgyvenus neturiu…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
