Jam taip pat 17, jis mano klasiokas

Galbut tu ir teisi, tos visos nesamones per sms ir toki gedijimaisi ir zinoma aiskinimaisi per sms yra tikrai vaikiska ir nebrandu, todel man tokia padetis netinka, jau geriau tada palaukciau kol atsiras tas kuris taip nesielgs, o tuo tarpu pabusiu viena ir pasidziaugsiu jaunyste, tik beda kad jis man patinka, nors kuo toliau tuo maziau, cia labiau galbut prisirisimas nezmoniskas.

Galbut ir sitas veiksnys yra, bet vienu ar kitu atveju jei labai patikciau jam butu nesvarbu kitu nuomone manau, blogiausia kad jis pats aiskintis nelabai nori, todel va ir negaliu suprasti nieko. Tiesiog nezinau ka daryt ar toliau bendraut ir kentet ar viska nutraukti.

Manau taip ir padarysiu, nors yra siokia tokia baime, reik sukaupt visas jegas, nemanau, kad kuri nors mergina noretu buti tokioj padety ir pajaust toki jausma kaip taves gedijasi ar velniai zino kas, bet bijo pasirodyt kazkur viesumoje, ir to niekam nelinkeciau, nes yra slykstus dalykas.

Seip Aciu Jums visoms, kiekvienas jusu spejimas ar patarimas vercia mane susimastyt apie visas puses situ santykiu, priimti teisingus sprendimus, del to gedijimosi ir as nesuprantu, tuo labiau, kad jau tuoj baigsim mokykla, ir nematau nieko blogo mokykloj bendraut, jis nenori iseit su manim nei seip i miesta ar kur i kiema, o man tai tikrai nemalonu, nes visad namie sedet irgi nesamone, per daug prasyt irgi nenoriu, bet pasiziurejus i kitu santykius susigraudinu, kaip vaiksto kur, net ir mokykloj paprastai kalbasi, nereik man kad viesumoj jis man labai rodytu meile kazkokia, bet su protu, noriu paprastai bendrauti, jaustis visavertiskai, svarbiai, nes su tokiais santykiais su kiekviena diena jauciu kaip mano pasitikejimas savimi ir savigarba zlunga.

Mastau tiesiai sviesiai pasakyt jam apie sita beda ir kad man netinka, o kaip bus taip bus, jei as jam patiksiu ant tiek, pasikeis viskas, o jei nenores nieko pakeisti, tai reiskia bereikalo laika gaisau, nes ar taip ar taip nebutu pavyke nieko rimto, visa gyvenima gi nesigedysi