Turiu labai painia situacija, kuri neduoda ramiai gyventi, todel noreciau ja isspresti, tik noreciau isgirsti pirma patarimu, nes sioje srityje neesu patyrus ir nelabai zinau kaip protingiau pasielgti. Esu 17 metu, 11 klaseje, bendrauju su savo klasioku, bendravimas musu toks: daugiau nei draugai, bet maziau nei pora, bendraujam apie metus ir cia pirmas kartas kai yra man kazkoki rimtesni santykiai, esam viena kart rimciau susipyke, bet issiaiskinom ir vel bendraujam, atrodytu viskas kaip ir gerai, bet yra dideliu trukumu: nors ir tiek laiko bendraujam, jis gedijasi manes, tiesiogiai nepasako, bet jauciu tai, jis niekur nenori su manim iseiti, o jei susitinkam tai tik namie, mokykloj is viso ignoruoja (nors su visais gan gerai sutariu) ir tai labai zeidzia, nes jauciuosi nevisavertiskai, taigi ir bendravimas musu dazniausiai buna per zinutes ar per interneta, todel ir per zinutes raso kad myli, raso labai graziai, bet kai prasideda visi ignoravimai, nezinau kuo tiket, manau zmogaus ne zodziai o veiksmai daugiau parodo, nesuprantu jo, bandziau ir aiskintis realiai ir per sms, jis nenori aiskintis, nezinau ko jis is manes tikisi, gaila, kad man jis patinka, bet tokiu santykiu pakest negaliu, kai manes gedijasi, noriu pabaigt bendravima, bet truputi bijau, nes esu labai prisirisus, bet kankinuosi, nezinau ka daryti.