Noriu nusižudyti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taip, tikriausiai iš šalies daug kam galiu būti ne tik tiesiog normali mergina, bet ir pavyzdys. Užsiimu įvairia veikla, esu aktyvi, visuomet linksma, gražiai atrodanti, pinigų netrūksta, o ir meilės gi taip pat, nes vaikinas visais galais apšokinėja ir apglostinėja. Tačiau realybėje kartais einu šaligatviu ir tramdau save, kad nenusižudyčiau šokdama mašinai po ratais.
Kažkas užeina ir tada… Pagaunu save vos ne piktybiškai dusinančią savo draugą, kai susipykstame, ar įdėmiai tyrinėjančią peilį savo rankose, ar rašančią atsisveikinimo laiškus, kuriuos vėliau išmetu, ar įdėmiai skaitančią apie visus savižudybės būdus… Sėdžiu, dirbu prie rimto darbo, nes iš vienos pusės esu perfekcionistiška, noriu būti tobula ir padaryti viską tobulai, bet iš kitos pusės atrodo, kad tiesiog iš visų jėgų stengiuosi būti toje vietoje, kurioje esu, iš tiesų norėčiau viską mesti, išbėgti čia pat neapsirengusi į lauką, išsiklyti, atsiduoti bet kokiam vyrui, suteikti sau skausmą, tapti nieku ir mirti. Užeina tokie priepuoliai, kai apie nieką daugiau negalvoju, tik apie baisų gyvenimą, jaučiu begalinį norą jį pabaigti, atrodo, kad laimė ir džiaugsmas visai nuo manęs nusisuko, kad einu visai neteisingu keliu ir nėra nė vieno žmogaus, kuris man iš tiesų yra artimas, kuris man gali padėti, dėl kurio aš galiu gyventi. Viskas siaubingai paūmėjo, kai turint dabartinius įsipareigojimus prasidėjo begalinė nostalgija savo buvusiajam, tačiau čia sukūrus temą, jog negaliu nustoti apie jį galvoti ir kaip žengti žingsnį link susitaikymo, gavau tik krūvą atsakymų, kokia esu neapsisprendusi kekšė. Po tos temos visiškai palūžau neįtikėtinai ilgam laikotarpiui, gal dvi savaites namo grįždavau su šypsena, o nusirengusi beprotiškai verkdavau, nusigriaužiau visus nagus, nusidraskiau veidą, susipykau su visais žmonėmis, nebaigiau jokių darbų. Atrodė, žlugo mano paskutinis šansas tapti laiminga. Namie buvo išsvaidyti visi daiktai, vaikščiojau drebančiomis rankomis ir lavono veidu, buvau jau išsigandusi pati savo minčių…
Tad sugrįžtant prie temos: vieną dieną džiaugiuosi gyvenimu, esu normali mergina, o bet kurią kitą dieną gali atsirasti priežastis, kuri mane visiškai sužlugdo ir verčia galvoti baisius dalykus. Domėjausi ir apie depresiją, ir apie šizofreniją, bijau, kad galiu rimtai kažkuo sirgti. Bijau bandyti kreiptis į specialistus, nes būsiu ne atvira arba gausiu rimtą įrašą, bet ir bijau laukti, nes atrodo, jog kiekvieną kartą pergyvenu emocijas vis sunkiau ir vieną kartą visko nebeištvėrusi viską užbaigsiu sau ar kitam. Dėl savo menko gyvenimo perskaičiau begalę įtaigių knygų apie pasąmonės galią, kreipiausi net į būrėjas, pati bandžiau burti sau laimingą gyvenimą, viskas veltui, galų gale vis tiek priveda prie šlykštaus suvokimo, kad aš turiu neegzistuoti. Ką man daryti?
tik žinių stoka verčia tave taip galvoti , kai suvoksi , kad nusižudžiusi tu niekur nedingsi , o būsi tarp mūsų gyvųjų , kol ateis TAVO laikas mirti ….deja . Teks rasti būdų gyventi , GAli būti , kad praeitame gyvenime jau taip pasielgei todėl šiame tau tai išlenda kaip išeitis , nebedaryk to . ten sunkiau be kūno .
pažiūrėk filmą Kur nuneša sapnai
Čia Jūsų tema?
Kaip nusizudyti, kad niekas nepastebetu?
kaip baisu, cia greit bus ne drabuziu, o savizudziu portalas
Gal ir ziauriai skambes, bet reikia eit pasigydyti. Nu nenormalu, suprasciau , kad kokiu skretimu butu dideliu gyvenime… o cia is neturejimo ka veikti sau problemu susimasto ir gyvent nebenori. Tikrai kazkokia liga neaiski.
Tingejau skaityti bet pradzia paziurejau i beprotnami tave autore uzdaryt reikia
Ne mano tema.
Taip, ir aš tikiu reinkarnacija, tikiu, kad mūsų sielos per gyvenimus tobulėja gaudamos pamokas ir įveikdamos kliūtis, esu apsvarsčiusi, jog galbūt mano siela buvo labai purvina praeitame gyvenime ir dabar turiu galimybę viską įveikti, pasistatyti normalų gyvenimą. Ir tikrai atrodo, kad statausi normalų gyvenimą, ir tikrai būna, kad didžiuojuosi savimi, kiek aš padariau gyvenime, kiek pasiekiau, kokia esu laiminga… O po to kažkuriuo momentu tampu užvaldoma blogos energijos, net tie dalykai, kuriais be galo džiaugiausi, man tampa bjaurūs…
Ten atsidurti jau irgi tas pats, kas mirti
Tai eik tas savo blogas energijas pravalyk meditacijom, sąmoningais kvepavimais, valerijonais, psichoterapaija. Jeigu tiki apie sielos tobulėjimą, surasi už ko užsikabinti.
Merginos,gal pasidomekit meditacija?
man pikta tema skaityti – man viskas gerai, visos galunes vietose, darbas yra, vaikinas yra, finansinis stabilumas yra, o vis tiek reikia dramos gyvenime.
va butum is vaiku namu be sveikatos seimos ir draugo, guletum kur nors saligatvi iszaginta ir sumusta, va tada galetum zliumbti, kad nepasiseke, o cia sveika mergina iesko priezasties pazliumbti.
man taip buvo 12-kos metu, kai neturejau ka veikti, o tu gal jau pribrendusi mergina esi? ojej, del temos dvi savaites verkei ir savo minciu bijojai, tai gal eik susirask veiklos meslo nemalus?
pykit nepykit, bet jei ner kas veikti, tik galvot apie savizudybe prie sotaus gyvenimo, tai arba eikit pas psichologus, arba nustokite dramatizuoti ir daryti muse is dramblio. asara rieda skaitant apie jusu sunku gyvenima ir negailestinga likima.
@Ir_piliete Ko jus taskotes,jeigu zmogu kazkas is sono tampo, ji juk suvokia,kad viskas ok, bet jai kazko vidus neramus. Ir tiek. Tas vidus kaip kokie mazi demonai. O tuos demonus numusa ir valerijonai,ir psichoterapijos, ir meditacijos. Burejos jos ne tai ko jums reikia. Geriau pas ismintinga psichoterapeuta ar dvasininka.
Teisingai sakote – maži demonai… Aš suvokiu, jog turiu gerą gyvenimą ir neturėčiau klimpti į savo priepolius, todėl ieškausi pagalbos
jau neina suprasti, kuri čia tema kuri.. ir kuri reali.., viena apie savižudybę-išnyko, po kiek min. atsirado kita..
Pritariu pilietei. Atsigaukit rimtai su savo tom savizudybem kas jums cia visoms daros Lietuvoj… susiraskit veiklos, hobiu, lankykit sokiu kursus ar sportuokit ar dar ka uzsiimkit, nu grinai is neturejimo ka veikt zudotes. Tikrai tuscios jus visos su savo tom debiliskom temom. Stebiuos kaip dar vaikinus turit, vargsai… nagas nuluzo ir jau kuria tema MD kad zudytis nori. Nu tai zudykites tai ko laukiat negaiskit savo ir MD panu laiko.
Kaip sakoma, mums visiems ant vieno peties angeliukas, ant kito- kipšiukas, tereikia pasukti galvą į vieną ar kitą pusę, klausytis jų ar ne,
Dėl knygų- jas reikia ne tik perskaityti, bet ir daryti kaip ten siūlo, nes…
jeigu nusipirksiu treniruoklį ir užmesiu ant spintos, jis už mane pratimų nedarys, dėl to svorio nenumesiu, verksiu kad viską darau teisingai, o Jūs man sakysit kad esu tinginė, sunku prieštarauti teisybei,
Jūs gyvenime jau kažko pasiekėt, tai Jūsų atspirties taškas, kurkit toliau, svajokit,
jei gyvenot dviese, gal atėjo laikas susistatyti savo prioritetus, nes tada buvot DU, dabar esat JŪS asmenybė,
išmokit išdrįsti nepasiduoti blogai energijai (taip, tinkamas žodis)
ar padarėt gerų darbų?
ar pasakėt savo šeimai kaip juos mylit?
ar buvo tokia akimirka kai seniai matyti žmonės net apsiverkia Jus sutikę?
ar padėjot savo kaimynei pensininkei parsinešti maistelio, sugauti jos katiną?
ar pakalbinot žmogų ant tilto, pavojingai atsirėmusį į turėklus?
ar sukūrėt savo geriausią šedevrą?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
