Noriu pagaliau atkersyti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nuo ankstyvos paauglystes kenciau ne tik bendraamziu patycias, bet ir mamos. Ilgai nepasakosiu, bet turiu valgymo sutrikimu, esu linkusi i depresija, galvoju apie savizudybe. Mama tai zino, taciau nenustoja manes uzgauliojusi. Jos priekaistai tokie patys, kokie buvo man dar sveriant nedaug. Tai nera draugiski patarimai mesti svori, sportuoti, tai izeidimai, prasivardziavimai, kurie mane beprotiskai skaudina ir varo i nevilti.
Paprasciausiai nebegaliu kovoti su savimi. Visais budais bandau save itikinti, kad esu laiminga, kad yra tiek daug graziu dalyku gyvenime, taciau motina mane itikineja, kad esu nelaiminga, netiesiogiai sako “tu nesi laiminga, nes tu stora”. Ne, as jos nesuprantu klaidingai. Per daug gerai ja pazistu.
Pries naujus metus gulejau Naujoj Vilnioj psichiatrinej ligoninej, taciau motina sako, kad man nieko nebuvo, paprasciausiai issigalvojau ir norejau ja apkaltinti. Bet argi sveikus, normalius zmones guldo tokiose istaigose? Per pokalbi su psichiatrais ji arsiai priestaravo ir toliau mano, kad yra teisi ir gali mane smeizti.
Siandien pasijauciau esanti visiskoj duobej, kai ji man visiskai rimtai mete, kad mano pilvas issiputes… Pasakiau, kad atstotu. O ji toliau tese savo – “man neramu, gal ten kazkas gyvena tam pilve”. Kuo ji mane laiko? As neturejus normaliu ilgalaikiu santykiu, apie nekaltybes praradima artimiausius 3 metus net nesvajoju, kas mane tokia baisuokle ims. Taip, as apsiverkiau ir uzsidariau kambaryje, o ji vel laimejo, vel mane sutriuskino.
Taciau pamaniau, kad tas ivykis galetu buti naudingas ir sio to ja pamokytu. As noreciau, kad ji manes paklaustu, ar as nescia. Nesakyciau taip, nesakyciau ne. Isivaizduoju, kaip ji pyktu, bet pas gydytoja tikriausiai uzrasytu. O tada kabinete paaisketu, kad as tiesiog stora. Nors ne nezinau, kam didesne geda butu, man ar jai.
Ar labai kvailas mano planas? Alternatyvos nebezinau. Jauciuosi vienisa, o mamos patyciu kesti nebeturiu jegu. Esu issistudijavusi savizudybes, zinau, ka padaryti, kad man neskaudetu. Zinau, kad tai tik laikinos problemos sprendimas, zinau, kad pasielgciau itin savanaudiskai, bet man per sunku ir neturiu ko prarasti, o ar sukelciau toki dideli skausma mamai, labai abejoju. Vis vien esu nevykele, be manes naudos daugiau.
Parašyk man asmeniškai, papasakosiu savo istoriją “darbo su savimi” nes kaip ir paaiškinti labai sudėtinga, reiktų manau konkrečiam atvejui taikyti.
Pasakysiu gal kiek šiurkščiai, bet pati jei nieko nebūčiau darius ir kūrus savivertės, gal dabar ir aplinkiniai nejaustų tos pagarbos. Turi stiprinti vidinį pasaulį, nes niuros mintys kyla iš “tuštybės” spragų.
Žodžiu, nepyk, nelabai noriu viešai kalbėti, bet jei nori pagalbos, aš galiu tau padėti, su sąlyga kad pati nori pakeisti požiūri į save. Jei nemylėsi pati savęs, niekas irgi nenorės mylėti, o kai pamilsi dvasiškai, jausies rami dėl patyčių, nes suvoksi, kad žemina tik silpni žmonės, kurie savo išvaizda maskuoja dar didesnes bėdas, kurių tu turi ir tada pajusi gailestį. Juk piktas žmogus tikrai niekada nebus laimingas…
Esi labai drąsi vien dėl to kad ryžaisi atsiverti ir pasipasakoti
tai gyvenk su teciu- taip ir atkersysi ir pradesi pagaliau gyvent. Pazistu daug “storu zmoniu” ir jie puikiai gyvena, nera nevykeliai. Pilna tokiu pavyzdziu ir televizijoj. Svoris ne prie ko, svarbu, kas galvoj.
Parasykit man asmeniskai, pabendrausim. Tikrai neisduosiu kas cia tas anonimas.. Paprasciausiai as taip pat , del kitu priezasciu, bet esu depresijoj kuria artimiausi zmones ignoruoja… Neturiu taip pat su kuo pasikalbeti…:-) turiu dukterecia, kuriai dabar irgi 17, ji turejo problemu su apkunumu, patycios ir panasiai.. Tad ir sia situacija pazistu nes visada buvau jai ramstis… Ji tebera stambesne, bet jau apsitvarkiusi kazkiek, taciau vis dar is savo motinos, mano sesers, taip pat susilaukia patyciu, nors atvirksciai nei tavo mama, mano sesuo tikrai ne manekene…:-) na zinoma jei nori parasyk..manau abi galesim buti viena kitai drauges ir pozityvi pagalba…:-)
Minejau, kad turiu valgymo sutrikimu… Kaitaliojosi anoreksija ir bulimija. Man draudziama sportuoti, laikytis greiztu dietu, esme yra palaikyti dabartini svori ir labai is leto ji mazinti, nors pagal kmi dabar dar normalus jis. Vasara buvau liekna (aisku, man atrode, kad as baisiai stora – 50kg) ir mama vis tiek izeidinejo lygiai tiek, kiek dabar. Tiesiog dabar tie izeidimai pagristi ir saves nekenciu dar labiau
Taip, tai tiesa. Afrikoje zmones neserga depresija, psichologiniai sutrikimai tam tikra prasme kyla is “gero gyvenimo”. Taciau zmogus zmogui nelygus. Visai kitokia tustybe yra zmogaus, kuris nepatiria patyciu ir turi pinigu ir zmogaus, kuris kencia patycias, neturi kuo aprirengti, yra netekes tevu ir panasiai. Mes sakom jam – tai tavo problema, nes tu imi i sirdi dalykus, kuriu neturetum paisyti. Turi buti stiprus. Taciau tas zmogelis, kuris yra auka (bent jau pagal apibrezima) neturi tokio stipraus imunineto kaip tas, kuris turi ant ko pasiremti, jam sunkiau bendrauti, naturaliai ne toks aukstas ir jo vidinis pasaulis, ir emocinis intelektas (protiskai jis gali buti itin gabus).
Del patyciu as daugiau maziau rami, gebu susiimti save i rankas ir zinau savo stipriasias puses. Todel man sunku suprasti, kodel taip skaudziai priimu mamos uzgauliojimus. Gal del to, kad daug jegu sunaudoju apsiginti nuo lauko, o namuose jauciuosi issekus ir pazeidziama…
Aciu jums As pamastysiu, ar parasyti, nes kiek bijau.
As sveikai maitinuosi… Zinau tiksliai, kiek ir ko man reiketu valgyti, norint numesti svorio. Bet jau susizalojau psichine sveikata, per daug nesveiku minciu man kyla, kai pradedu akivaizdziai kazka riboti.
Nerandu zinutes, i kuria norejau atsakyti del persikraustymo pas teti. As ne vienas vaikas seimoj, yra ir daugiau. Viskas yra labai sudetinga su finansais.
iskur esi ? galiu padet tau parasyk i az
Yra tokia patarlė – vadink žmogų asilu nuolatos ir vieną dieną jis nusižvengs. Tai natūralu, kad nuolat sulaukdama kritikos iš brangiausio ir autoritetingiausio žmogaus jums pradėjote ne tik apie save blogai galvoti, bet ir atsirado sveikatos sutrikimų. Esate be galo stiprus žmogus, nes ištverti tokiomis sąlygomis 17 metų galėtų ne bet kas. Tai vadinasi jau dirbate su savimi, bet dar to nesuvokiate Ką tai reiškia? Kad visose situacijose turėsite išmokti priimti aplinką tokią, kokia ji yra su visais trūkumais bei privalumais ir į tai nereaguoti taip jautriai, kad tai atsilieptų jums ir jūsų sveikatai. Labai lengva pasakyti, bet realiai žmonės to ilgai mokosi. Todėl labai džiaugiuosi, kad čia atsirado merginų, galinčių ir norinčių asmeniškai su jumis susirašinėti Turite perspektyvų rasti tikrų draugų, kurie patars iš savo patirties ir mokės teisingai palaikyti sunkiomis akimirkomis
Manau jau vien dėl to, kad savoka mama turėtų asocijuotis su namais ir panašiai. Matai toks palyginimas. Nereiktų lygint Lietuvos su Afrikos šalimis, nes tai visiškai skirtingos tiek sistemos tiek pragyvenimo lygis. Jei konkrečiau, tai šeima, kur tėvas kur nors kariauja, motina sėdi su 6 mažamečiais ir dar 7 (iki 10 m.) tuo tarpu siūna fabrike marškinėlius, kuriais Europiečiai (tuo tarpu ir mes lietuviai) rengiamės ir nieko blogo nematom, jei nepasidomim ką perkam, tokiu būdų remiam korumpuotą valdžią ir nupigintą veikų darbo jėgą.
Taip, jie neserga depresija, bet miršta iš bado.
Tai manau tam, kad lyginti reikia turėti lygiaverčius pavyzdžius, konkrečioje situacijoje. Nes šios situacijos yra nepalyginamos. Manau, kad atvirkščiai padėtų prevencijos priemonė, kaip palyginimui skirtingų atvejų su psichologiniu smurtu šeimoje
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
