nuodemes uzkalbejimas arba isimylejau kuniga
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, mielos paneles
anonimas manau del suprantamos priezasties tai va, juokas per asaras,bet susikloste jau tokia situacija…
visa gyvenima augau religingoje seimoje,sekmadieniais eidavom i baznycia ir pan…suaugus ir isejus is tevu namu vis lankausi joje iki siol. pries puse metu i mano lankoma baznycia atkele jauna grazu kuniga, tai paskatino dar dazniau ten lankytis vis kazkaip kai uzsuku pabendraujam,jam pasipasakodavau savo rupescius ir problemas,nes buvo tikrai sunkus metas, tada dar i ji,kaip i vyra neziurejau.taciau jau koks menuo,jauciu,kad jis mane traukia kaip vyras,o kazkaip viena karta gavosi taip,kad nuejus i baznycia kazkaip kalbejom taip gavos,kad vienas prie kito priartejom tiek,kad vos nesusiliete musu lupos.pajauciau,kad ir jis man neabejingas. jis is karto susinepatogino,pradejo atsiprasineti ir staiga atsirado reikalu ir neva turi eiti. as isejau ir va jau antra diena suku galva, kazkaip nesmagu eiti i baznycia,nezinau ar jis nores su manim dar bendrauti kaip iki siol,nors as is jo noreciau daug daugiau,bet suvokiu,kad jis kunigas.kaip issiaiskinti jo jausmus ir ka jus darytumete tokioje situacijoje?
dubysa,suprasciau jeigu man butu 18, o dabar jau metuos moteris ir nesuprantu pati kodel taip sukvailiojau, bet traukia jis kaip magnetas nors tu ka.
wow…
negi jau visos paneles miega? aciu,kas pekeliat tema
primena Altorių šešėly paskaityk,atsakys jis tau į visus klausimus ką daryt
o man tai isvis keista istorija. Atkele nauja kuniga, o Jus ir iskarto: “bendrauti pradejom, jam pasipasakodavau savo rupescius ir problemas”. Nejau taip drasiai ir ejot prie kunigo ir savo problemas upeliais liejot?
Man atrodo, kad cia Jus kazka perdedat?
Uzdraustas vaisius visad geidziamiausias…
Dievas suveda zmones visokiais netikeciausiais budais
“Moteris metuose”- tai čia kiek?
Tau tiesiog trūksta žmogaus (ir pageidautina vyriškosios lyties), kuriam galėtum išsipasakoti ir būti išklausytai- va, visa meilės kunigui esmė O kunigas tam ir yra- jis išklauso, neteisia, nesmerkia ir pataria…o jei jis dar jaunas ir patrauklus… Tik susitaikyk su realybe. Visų pirma, tai ne jis Tave, o Tu jį “kabini”- juk taip? Na, nenueitum į bažnyčią keletą savaičių… manai jis Tavęs ieškotų? Antra, ne Tu viena jį įsimylėjusi…patikėk…
matot,su anksciau patarnavusiu kunigu taip pat bendraudavau,nes jis jau gana ilgai toj baznycioj patarnavo,o kai nauja atkele,tai kazkaip savaime norejos susipazinti ir palaikyti bendravima kaip ir su ankstesniu.ir tai nereiskia,kad kiekviena diena begdavau,tiesiog buvo sunkus metas,tai kai atrodydavo viskas labai blogai,tai ir nueidavau,taip pat po misiu nueidavau pakalbet,nes kai jau pabendravom,jis zinojo mano istorija,tai turejau tiesiog kam issipasakoti,o ir jis visad laiko atrasdavo,tai kazkaip taip ir gaudavosi
na nesu sena, man 29, bet jau nebe paaugle, o kazkaip dar netekejusi,draugo siuo metu irgi neturiu, toks metas jau kai ir vaiku norisi, o nieko neturiu del to ir sakau,kad metuose is tos puses,kad jau kaip ir laikas seima kurt,apie vaikus galvot tokiam amziui, o vat sedziu viena ir vienisa
O vat sąžiningai… negi jūs tikite, kad normalus kunigas laikosi celibato? pasak Froido yra dvi žmogaus gyvenimo varos: mirtis ir seksas. Žmogus negali atsisakyti sekso, nebent jis turi rimtų psichinių problemų. Pažįstu du kunigus, jie tikrai nesilaiko celibato, nes jie yra protingi, jie žino, kas tai yra celibatas
Ar jūs žinote, kaip atsirado celibatas? Tai atsirado viduramžiais, kuomet kunigai buvo stambūs feodalai, jie atiduodavo savo žemes savo sūnums, kurie ne visada tapdavo kunigais. Taip bažnyčia netekdavo savo žemių, o bažnyčia tuo metu gooodi buvo. Taigi Bažnyčia priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė kunigams kurti šeimą. Tai politinis sprendimas priimtas remiantis senų laikų aktualijomis
Taigi, jamk tą kunigėlį kol jaunas ir nesugadintas Jei nedurnas, tai žinos, kad nedaro nuodėmės prieš Dievą. Na, aišku, jei tu esi jauna ką tik nepilnametystės sulaukusi mergaitė, tai gal dar pakentek bišk, gal dar persigalvosi
as kazkaip galvoju gal jis susimete po to ivykio del to,kad mes taip bendraudavom,as i ji kreipdavausi kaip i kuniga pagalbos,o va cia vos nepasibuciavom,gal jam paciam nesmagu ka as apie ji pagalvosiu,kad po tokio ivykio i ji rimtai,kaip i kuniga nebeziuresiu…
“Taigi, jamk tą kunigėlį kol jaunas ir nesugadintas “- ir ką pajamus su juo autorei veikt?
Pasidaryt vaiką ir augint jį vienai? Ar bandyt “atmušt” nuo tikėjimo tiesų?
kaip suzinot kiek jis rimtai ziuri i kunigyste?
“kaip suzinot kiek jis rimtai ziuri i kunigyste?”
Paklaus kodėl jis tapo kunigu? ar nesigaili? ar nenori šeimos?
“Pasidaryt vaiką ir augint jį vienai? Ar bandyt “atmušt” nuo tikėjimo tiesų?”
antras variantas bet pirmas irgi tinka, vienas iš mano pažįstamų kunigų turi vaiką ir su vaiko mama gerai sutaria, ir šiaip ruošiasi viską mesti ir stoti į fiziką (gyvenimą žmogus pamatė, taip sakant)
o jei nemes jis nei del vaiko,nei del kokiu nors fiziku? ka tada man daryt? ne ne, vienisa mama nenoriu but, juolab uzklijuot vaikui etiketes “kunigo vaikas”, nenormalu butu jei tevelis baznycioj patarnautu, o vaikas sutana tampytu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
