Ir šiaip, kurių galų reikia kažką atmušinėti nuo tikėjimo tiesų? Negi Dievas gyvena tik bažnyčioje? Manau, kad būnant pasauliečiu Dievui galima pasitarnauti taip pat, kaip ir būnant kunigu, ir dar daugiau. Pasauliečiai, priešingai nei kunigai, turi teisę savo tikėjimą ir moralę perduoti savo atžaloms.

O kunigas tai žiaurus darbas, amžinas davatkų nuodėmių klausymas, pesimizmas labai neigiamai veikia žmogų.

Kaip yra sakoma “meilėtai dievo dovana” Tai reiškia dievas tau liepia jį mylėt.. D aij nzn man tai cia Dievas mitologinė butybė ir t.t jei esi religinga kaip sakei, tada jokių būdų nelįsk prie jo.. o jeigu ne, tai prašom, durys atviros.

“o jei nemes jis nei del vaiko,nei del kokiu nors fiziku? didelė šypsena ka tada man daryt? ne ne, vienisa mama nenoriu but, juolab uzklijuot vaikui etiketes “kunigo vaikas”, nenormalu butu jei tevelis baznycioj patarnautu, o vaikas sutana tampytu didelė šypsena”

Tokiu atveju, jūs jau pati atsakėte į savo klausimus Jūs nepasirengusi kovoti dėl šių santykių, ir Jums akivaizdžiai nepriimtina tolimesnė jūsų santykių vizija. Patarčiau Jums pamiršti ir bandyti susirasti kokį pasaulietį

Manau nereiktų skubinti įvykių. Neretai susižavėjus atrodo kad ir kitas žmogus jaučia tą patį, ir matai tai, ką nori matyti. Skubinti įvykių tikrai nereiktų, tikėjimas/tarnystė/kunigystė ir kt. dalykai lyg ir turėtų pristabdyti, jeigu jie jums svarbūs. Tačiaiu esu įsitikinus, kad jeigu du žmonės skirti vienas kitam, tai jie ir bus kartu, nugalėję draudimus ir kitas kliūtis. Laikas parodys, ar tai rimta, ar tik susižavėjimas. Sėkmės jums.

as negaleciau but su zmogum,kuris yra kunigas,o ne buvo. tai ka,reiktu slept santykius ne tik nuo aplinkiniu,bet ir nuo savo seimos? o jei jis atsisakytu kunigystes,tada kitas reikalas

Čia turbūt velnias nuo peties man kalba, bet aš net savotiškai pavydžiu jums tokių nuotykių

Bandyčiau toliau su juo atsargiai bendrauti, žiūrėti jo požiūrį, ir jei jis nebūtų labai griežtas – čiupčiau.

o vyrukas tai ne.. Liudas Vasaris?

va ka reiskia pavasaris

Dabar įsivaizduoju, kad dar tikrai bandyčiau susitikti, pabendrauti ir parodyti iniciatyvą

“as negaleciau but su zmogum,kuris yra kunigas,o ne buvo. tai ka,reiktu slept santykius ne tik nuo aplinkiniu,bet ir nuo savo seimos? o jei jis atsisakytu kunigystes,tada kitas reikalas”

Tai jis turėtų pradžioj mesti kunigystę ir tada su jumis bendrauti? Įsiklauskykite savęs ar jūs norite vaikų su juo, ar norite tik kažkokio laikino artumo, ar ilgalaikių santykių, jūs pradžioj bendrausite su kunigu, ir būsite kunigo mergina. Jei jūsų tai netenkina, ieškokite kitos alternatyvos

nereikia nieko atsiprašinėti, gi nesibučiavote bendraukite lyg niekur nieko, gal dar pats parodys iniciatyva

Anaiptol! Nueik, ir pasakyk, kad apgailestauji, kad taip tarp jūsų nutiko jei jam dėl to nesmagu, bet būtinai pasisakyk, kad jis tau labai patinka, todėl taip ir nutiko. O jei jis jau irgi taip elgėsi, tai jam taip pat reikėtų apsvarstyti ar kunigystė tikrai jo kelias.

oho, labai jau greit čia apsiskelbėt ir pagalbos, patarimo norit, kaip gali patart svetimi žmonės tokioje situacijoje, o be to dar gi taip nieko ir neatsitiko, tai ko čia patarimo ieškot, gyvenkit savo gyvenimą ir elkitės taip, kaip jums atrodo teisinga, o kai situacija ims aiškėti, kas kam ir kiek patinka va tada ir svarstykit kaip teisingai pasiielgit. Jei jau susibegsit į krūvą, tai pasiruoškit kovot su aplinkiniais, nes būsit bet kokiu atveju pasmerkta ypač jeigu gyvenate mažesniame miestuke, kur vieni kitus pažįsta. Na jei statistiką patyrinėjus, tai perspektyvos liūdnos, nes maža dalis kunigų meta savo veiklą ir gyvena pasaulietinį gyvenimą. didžioji jų dalis tikrąjį savo gyvenimą linkę slepti. Na labai lengva čia visoms patarimus dalinti, kai ne mums gyventi, įsimylėjus tie rožiniai akiniai tikrai trukdo gyventi, nes labai daug kvailu dalyku pridarai. Norisi rašyti mes iš galvos viską, bet kažkodėl manau, kad visteik išbandysi viską , svarbiausias dalykas – tokioje situacijoje negimdyk vaiku, o visa kita kaip nors …