Nutrūkusios sužadėtuvės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, pasakysiu atvirai, kad noriu pasiguosti, Jau kelias dienas pykstames su vaikinu, esame susižadėja, vestuvėms jau viskas užsakyta, tačiau… ne visada taip viskas ir gaunasi kaip planuoji. Šiandien buvo galutinis taškas, jis išėjo iš namų, nors nepasiemė nieko. Taip atsitiko pirmą kartą, Priklabėjo tikrai negražių dalykų. Nebežinau kaip elgtis tikrai labai liūdna
as galiu,tik tiek pasakyti,is savo patirties,kad jusu vyriskis nepasikeis ir,kad jis visada “plos katutes” su mama!!!visada bus :jis,mama ir,tik jus sprendziant reikalus.GERAI PAGALVOKIT AR JUMS REIKALINGAS TOKS GYVENIMAS?!
fuuu mamyciukas, ne ne nieko gero,aisku sirdziai neisakysi bet jei jau toki pasirinkot tai bukit maloni apginti save,nejau zadat po vestuviu gyventi su mamos priekaistais,norais ,pageidavimais ir bumbejimais.Ir taip kiekviena diena,gerai pagalvokit,laiko yra 2 men savo vyra isbandyti,iskelkit nosi ir drasei reiskit savo nuomone,siulyciau tik pabuti laputei,pagudrauti kur reikia,pazaisti kate su pele ir galiausiai parodyti tos bobos vieta,ner cia ko tryse gyvent,kurkit atskira savo seima
Gaila, bet jo pasirinkimą žinau jau dabar, jis vienareikšmiškai renkasi mamą. Apie tai kalbėta jau ne vieną kartą. Matyt aš nepakankamai gera ir per silpna su ja kovoti.
tai stai jums ir atsakymas:”jis renkasi mama”!!isliesit daug asaru ir tureait pakelti daug uzgauliojimu,jeigu liksit su juo.zinau ka rasau
O kaip dabar man išgyventi? Tikrai labai jį myliu. Nors šią minutę širdyje tik skausmas
o kaip gyventumet taip visa gyvenima???ar pajegtumet?
Tikrai ne, bet aišku tikiuosi suprantat, kad aš dar kupina tuščių ir kvailų vilčių…. Atseit pasikeis ir viskas bus gerai, nors ir pati suvokiu, kad niekas nepasikeis……..
Ka tik pati atsakei I savo klausima
tai va….. tik kaip dabar susidoroti su skausmu. Ką jam pasakyti kai sutiksiu.
Nieks nesikeičia, net nesitikėkit.
Be to, tuoktis reikia su tuo žmogum, kuris patinka, gal turi minusų, trūkumų, bet jie negadina nervų. O ne tuoktis ir tikėtis, kad vieną dieną tas žmogus pasikeis..
Santuoka su juo dar būtų gera, bet ne su jo mama…. Ji visada sakydavo -tai mano ir mano vaikų šventė
Vienas protingas žmogus yra pasakęs, kad moterys teka su viltimi, kad galės pakeisti vyrus. Deja…
Iš tiesų jūsų mylimasis manau nelabai kuo ir pasikeisti gali. Pripratęs visą laiką taip gyvent ir tų jo principų neiškrapštysit. Jeigu jo mamai jūs netinkat, jeigu JŪSŲ VESTUVĖSE jūs net nė pusės žodžio negalit pasakyt ir reikalauti, kad nebūtų svečių, kurių akyse matyti nenorit, nu tai… Na ką aš galiu pasakyt… Ar patiks jums toks gyvenimas po padu? Ne tai kad vyrui po padu, bet jo motinai? Kaip matau esate nuolaidi. Netgi perdaug.
O kiek jūs laiko esate kartu? Kiek jums abiems metų? Koks jis buvo ankščiau, ar irgi klausydavo mamos ar tik paskutiniu metu toks pasidarė?
Oh.. rodos musu situacija vienoda
Mes labai jauni, visą laiką džiaugiamės, kad mūsų santuoka bus iš labai didelės meilės. Kartu esam irgi neilgai, metai, iškarto beveik padėjom gyventi. Tai buvo daugiau nei meilė, jis ir mamai mane užtardavo visada, sakydavo -palik tu ją ramybėj. O dabar jau pučia viena dūdele. Jo mama tikrai labai valdinga, visgi patirtis jai padeda, kai reikia ji pavaidina auka…
Apskritai, neverta skubėti su vestuvėmis, jei labai jauni ir tik metus kartu esat.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
