Padekit
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms. Esu pastojusi nelaiku. Su draugu nutarem, kad darysiuos isvalyma, bet paskutiniu metu pradejau galvoti ar tikrai to noriu…..Priezastys kodel darysiuos tai, kad nesijauciu tam subrendusi, nejauciau dziaugsmo, o tik verkiau pastojusi. Neturim kur gyventi, dirba tik vaikinas, aisku jei labai noretume yra is bedos kur gyventi, tai jo tevo namas, jo tevai issiskyre. Vaikinui sakau kas bus kai poryt nueisiu darytis isvalyma ir persigalvosiu? sakau jauciu pakarsi mane…..Sako baik juokus, bet gyvenimas tikrai butu nekoks….. butume abu nelaimingi kai reiketu gala su galu vos sudurti…Nei jis nei as nenorim tokio gyvenimo. Sakau kiti zmones ir skurde buna laimingi vienas kita turedami, sakau tai vadinasi tu nelaimingas su manim….sako ne, esu laimingas, tik galim pradeti labai pyktis, bus sunku, visko truks ir .t.t tada tikrai tapsim nelaimingi, ir dar vaikas kai nelauktas….. Na jis dirba, sportuoja, sale kainuoja, visokie papildai, nori naujesnes masinos galvoja pirkti jau kita. As studiju dar nebaigusi, perejau i kita specialybe, reikes imti paskola uz moksla. Mes dar jauni… nesam igyvendine savo visu noru, svajoniu ir del to mums, ypac draugui, vaikas gali buti greiciausiai nasta……galvoju apie gimdyma, nes bijau pasekmiu, zinau kad kitos lengvai pastoja ir .t.t Paskutini karta kai buvau pas ginekologe turejau pasakyti galutini verdikta ar gimdau ar isvalymas, as neisdrysau to pasakyti, kad isvalymas, sakau nezinau …Ji man sako, gal tai tavo pirmas ir pasakutinis vaikas pagalvok, ji mane labai atkalbineja nuo isvalymo….Papasakokit tos kurios pastojot, kurios nieko neturejo, buvo sunku, bet isgyvenot ir gyvenimas susitvarke…..As vaikinui bandau sakyt visokius pavyzdzius, kaip kiti isgyvena, kitiems ir tas gyvenimas su laiku pagereja, bet jis bijo sako o jei mums bus dar blogiau, niekas nesiseks, pastoviai pinigu truks ir .t.t. ? zodziu jis visur tik blogi mato….Iseina vos ne taip, kad vien del jo gal teks darytis ta isvalyma, nes pradedu bijoti del ateities su juo, bijau kad vaiko nemyletu…
labai sunku ka nors patarti.visada reik apsvarstyti galimybe,kad teks vienai auginti ir,ar vienai pavyks?!vaikas-dziaugsmas,kai jis gims,visai kitaip viskas atrodysbet,gali visko buti,kad draugas…pabegsdb jums abiems-sokas!!!
Jei vaikinas pabėgtų, ar būtų kur gyventi, ar turėtumėt galimybę išlaikyti vaiką?
Mes su draugu irgi pastojom, kai nieko neturejom. Mokiausi ir dirbau, neturejom savo busto. Bet kai suzinojau, kad, del ginekoliginiu priblemu, galiu netekt vaikiuko, buvo gal tik 5 savaites, supratau jog as labai noriu vaikiuko. Siaip ne taip, isigijom buta, kai gime lelius, vyra paaukstino darbe, as grizau i mokslus. Labai myliu savo dukra, gyvenimas iki jos atsiradimo dabar atrodo toks pilkas ir niekinis… nei uz ka nieko nekeisciau. Man, tai pats geriausias dalykas nutikes gyvenime)) jei net nuspresite nutraukti nestumo, nors tikrai labai labai patariu to nedaryt, manau tikrai galesi pastoti normaliai. Sekmes jums
visu pirma jis anksciau norejo vaiko nuo manes, kai net darbo neturejo, yra man pasipirses…Buvo draugystei visokiu nesamoniu buvom issiskyre, susitaikem siaip netaip ir iskarto suzinojau kad laikiuosi…Aisku po tu nesamoniu santykiai pasikeite tai jam nebera to didelio noro vaika tureti, kas benutiktu…Bet sako, bent buta turetume tikrai sakyciau gimdyk….O dabar, jam visko reikia, visko nori, dar vaikas, buto nera, jam baisu net pagalvoti apie vaika…..Sako darykis isvalyma, ateiti noreciau vaiko, bet ne dabar, jis nesako tiesiai sviesiai darykis, bet matau jis ziauriai bijo…..O jei nutarciau gimdyti, jis pabegtu, ne nebutu kur gyventi, tevai sake, jei prisidirbsim patys turesim auginti….ir siaip mama nera didele vaiku myletoja, jei ne visi vaikai patinka, ypac tokie verksniai .t.t Ir siaip is ko isgyventi reiketu su vaiku vienai???
Jeigu abejoji – vienareikšmiškai gimdyk, kitu atveju – gailėsies, manau. Didžiausios sėkmės ir daugiau ryžto
nu tai atsakymas aiškus. jeigu neišgalėtum vaiku pasirūpint likus viena, geriau negimdyk. skamba žiauriai, bet realybė su vaiku ant rankų tokiu atveju gali būti dar žiauresnė.
Hmmmm,….aš tai manau reikia visus variantus apsvarstyti…
1. Tarkim su vaikinu viskas susiklosto gerai, nutariat gimdyti, būtų ur gyventi, vaikinas dirbtų ir pan… kaip ir viskas tvarkoj
2. O jei vaikinas paliks su vaiku jus? Kas tada? Net neturėtumėt kur gyventi, neturit darbo, jokio pagrindo po kojomis….
sunkiai būtų
na taip…ir siaip, kai jis taip masto tik apie blogi, nerodo noro, kazkaip net dabar uzeina noras su juo nebebuti, kazkoki ant jo pykti kartais laikau, nebera noro nei su juo myletis, nebera tokios aistros kokia buvo pries tai visada….o jam viskas gerai, visada sako, ko be nuotaikos tokia, lenda prie manes viskas jam normaliai, blet kaip galiu gerai jaustis kai dabar tokia situacija, jam atrodo kas cia tokio pasidaryt ta isvalyma…sakau pasidarau ta isvalyma ir einam savo keliais jei dabar nenori, kazn ar veliau uzsimanysi to vaiko. Jis sako, kad su manim skirtis nenori
Net nebūtina tam vaikinui ją palikt. Būna taip, kad visa giminė spaudžia gimdyt, susituokt. Na susituokia ta jauna porelė, pagimdo.. Paskui ta jauna mama žiūri į savo vestuvines nuotraukas ir mato savo vyrą lyg per laidotuves, ne vestuves. Na ir toks tas gyvenimas.. Kas iš to, jei tas vyras šeima nesirūpins, nepadės, bet bus šalia? Kiek suprantu jūs dar labai jauni, banaliai pasakysiu, bet tiesa tokia, kad tas vaikas tikrai nebus tikras džiaugsmelis. Bus vargas. Gal kitoms atrodys, jog žiauri esu, bet tokia realybė.
Vienareiksmiskai gimdyk, nebent esi tokia stipri, kad galesi sau atleisti, gatvej pamacius vaika panasaus amziau koks butu ir taviskis, kaltinsi save, o pinigai ateina iseina, apsurdiska kai lygina geriau naujas automobilis nei gyvas zmogus tavo kunas ir kraujas, o praejus keliems metams dziaugsies savo graziausiu protingiausiu talentingiausiu vaiku ir nauju automobiliu, turek tikslu, siek ju, ir iskelk i prieki vertybes
Didziausia beda cia kaip suprantu yra vaikinas… ir tik del jo kyla abejones, nes norit padaryti bemaz taip kad tik jam geriau butu… jeigu jis tikrai myli ir gerbia Jus, tikrai nepabegs jei nuspresit gimdyt.
O tevai, kad ir kokie pikti Jusu butu ir nesvarbu, kad sake patys augintis gausit, taciau garantuoju, kad dar ir kaip augint pades.. daug zinau atveju, kai tevai griezti, bet gimus anukui-ei kardinaliai pasikeicia 🙂
As patariu – gimdyk.. ! Visad atsiras kas bent kazkiek pades. Jus dabar tiesiog labai issigande del to atrodo, kad nera jokiu salygu… bet gimus dziaugsmas bus toks didelis, kad veliau galvosit, kaip isvis galejot toki dalyka svarstyt – ar gimdyt ar ne…
na jau dabar mieste pamatau maza vaika su mama suspaudzia sirdi asaros susikaupia akyse…nors niekada gyvenime taip nebudavo
Man jau virs 40, turiu seima ir vaikus. Pasakysiu tiesiai sviesiai – jei su tuo vaikinu negali auginti jusu vaiko, reiskia reikia ji mesti. Jei abu nutariate nuzudyti savo meiles vaisiu – jums nera ateities. Nedrisk daugiau su juo nei matytis nei i lova lipti..
Pagalvok jeigu jau dabar sirdute spaudzia vaika pamacius, kaip gali blogai pasidaryti jei isvalyma darysit… visa gyvenima kaltinsit save.. sunkumus gi eina po truputi iveikti, kai stengies.. o vaikucio atgal nesugrazinsi jei isvalyma padarysi..
Oho.. na ir vaikinas tai tipo neatsisakytų sporto klubo dėl vaiko? Aš neturiu ką pasakyti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
