Labas visoms. Esu pastojusi nelaiku. Su draugu nutarem, kad darysiuos isvalyma, bet paskutiniu metu pradejau galvoti ar tikrai to noriu…..Priezastys kodel darysiuos tai, kad nesijauciu tam subrendusi, nejauciau dziaugsmo, o tik verkiau pastojusi. Neturim kur gyventi, dirba tik vaikinas, aisku jei labai noretume yra is bedos kur gyventi, tai jo tevo namas, jo tevai issiskyre. Vaikinui sakau kas bus kai poryt nueisiu darytis isvalyma ir persigalvosiu? sakau jauciu pakarsi mane…..Sako baik juokus, bet gyvenimas tikrai butu nekoks….. butume abu nelaimingi kai reiketu gala su galu vos sudurti…Nei jis nei as nenorim tokio gyvenimo. Sakau kiti zmones ir skurde buna laimingi vienas kita turedami, sakau tai vadinasi tu nelaimingas su manim….sako ne, esu laimingas, tik galim pradeti labai pyktis, bus sunku, visko truks ir .t.t tada tikrai tapsim nelaimingi, ir dar vaikas kai nelauktas….. Na jis dirba, sportuoja, sale kainuoja, visokie papildai, nori naujesnes masinos galvoja pirkti jau kita. As studiju dar nebaigusi, perejau i kita specialybe, reikes imti paskola uz moksla. Mes dar jauni… nesam igyvendine savo visu noru, svajoniu ir del to mums, ypac draugui, vaikas gali buti greiciausiai nasta……galvoju apie gimdyma, nes bijau pasekmiu, zinau kad kitos lengvai pastoja ir .t.t Paskutini karta kai buvau pas ginekologe turejau pasakyti galutini verdikta ar gimdau ar isvalymas, as neisdrysau to pasakyti, kad isvalymas, sakau nezinau …Ji man sako, gal tai tavo pirmas ir pasakutinis vaikas pagalvok, ji mane labai atkalbineja nuo isvalymo….Papasakokit tos kurios pastojot, kurios nieko neturejo, buvo sunku, bet isgyvenot ir gyvenimas susitvarke…..As vaikinui bandau sakyt visokius pavyzdzius, kaip kiti isgyvena, kitiems ir tas gyvenimas su laiku pagereja, bet jis bijo sako o jei mums bus dar blogiau, niekas nesiseks, pastoviai pinigu truks ir .t.t. ? zodziu jis visur tik blogi mato….Iseina vos ne taip, kad vien del jo gal teks darytis ta isvalyma, nes pradedu bijoti del ateities su juo, bijau kad vaiko nemyletu…