Palikta pačios savęs
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noriu išsipasakoti ir sulaukti Jūsų patarimų..Gal jums kada taip buvo? Jau geras pusmetis tiesiog gyvenu, darbas- namai. Darbo aš nemėgstu dėl kolektyvo ir tvyrančios jame atmosferos, visi nepatenkinti, niekas neįžvelgia nieko optimistinio, perspektyvų nėra.. Grįžtu iš darbo išsunkta, manau labiausiai nuo to pergyvenimo, psichologinio nuovargio.. tiesiog po jo nieko nenoriu. Gyvenu, kad egzistuočiau ir tiek. Su asmeniniu gyvenimu viskas gerai, turiu sužadėtinį, turime kartu tikslų ir siekių. Bet tiesiog..niekaip nerandu visame ką darau prasmės, jokios gyvenimo prasmės.. Jaučiuosi nepasiekus ir karjeros aukštumų, ir šiais nesijaučiu laiminga. Buvau aktyvus žmogus, o dabar pasidariau žmogus mieliau besirenkantis drybsojimą ant lovos ir zirziantis, kad laiką leidžiu veltui. Niekaip nerandu kuo užsiimti ir kaip atrasti prasmę iš to, ką darau.. noriu jautis įdomia kitiems, laiminga, bei pati didžiuotis savimi. Gal kam taip buvo? Kaip tai pakeitėte?
Na manau pas tave problema aiški – darbas.Juk didžiąją dalį savo laiko praleidžiate ten. Privalai nepabijoti jį keisti, susirast tokį, kuris tau teiktų perspektyvas ir prasmę.
Ieškausi šiuo metu, bet nematau net kur siųsti cv..kur galėtų mokėti daugiau..bet vėlgi, visi mano darbai man kažkuo netiko. Gal problema manyje?
Susirask toki darba, i kuri noretum eiti is ryto, o vakare is jo gristi namo bei rastum laiko sau. As asmeniskai pakeiciau 3 darbovietes, kol suradau savo tikraji numyletaji darba Ir dabar viskas puiku
Na aš jau 3 pakeitusi ir pastoviai labiausiai netenkina kolektyvas bei motyvacijos, perpektyvų stygius
Ieskokite dar karta naujo darbo. Arba stenkites visur izvelgti pliusus..
Kiek jums metų ir kokioje srityje šiuo metu dirbate? Kokia jūsų specialybė?
26 metai, dirbu finansu sektoriuje, turiu magistra toje srityje
Jeigu pati specialybė patinka, tai paprasčiausiai pakeiskite organizaciją. Pokyčiai bus tik į gerą.
Perspektyvos visuomet yra ar vienoje ar kitoje organizacijoje, viskas tik nuo požiūrio, noro ir pastangų priklauso.
Specialybė man patinka, tik aš bijau,kad tos šaknys slypi giliau nei darbe. Taip aš kiekvieną dieną draugui ryte verkiu,kad nenoriu į darbą ar galiu ir šiandien, ir rytoj į jį eiti..bet abejoju ar pasikeis pakeitus darbą. Mane labiausiai pykd tas,kad po darbo nebelieka laiko ir noro kažką daryti. Kuo prasmingai užsiimti vietoj zyzimo irgi neatrandu. Niekaip neprisiverčiu keisti mitybą bei sportuoti, visgi iki vestuvių tikrai norėtusi papildomą svori numesti, bet tiesiog neprisiverčiu..
Kaip minėjote viskas priklauso nuo noro ir pastangų, bet niekaip tos pastangos neprasiveržia, nes tiesiog po darbo nieko nesinori. Tikrai žiūrinėjuosi skelbimus, šiame darbe uždirbu daugiau nei vidutinę algą, tad surasti kažką geriau sunkiai pavyksta
Darbe praleidžiame daugiau, negu pusę savo gyvenimo, todėl tas laikas, praleistas darbe, turėtų teikti džiaugsmą, turėti prasmę ir tikslą. Jeigu darbas tėra pareiga, tuomet reikia pokyčių. Laikas po darbo yra labai ribotas, tad neteikite jam daugiausią vilčių bei prasmės. Darbe turite jaustis laiminga, o ne tik po darbo.
Dar rekomenduoju pasitikrinti sveikatą ir pradėti sportuoti, jeigu to dar nedarote. Gali būti, jog ko nors trūksta organizmui, todėl vien ėjimas į darbą jums atima jėgas.
Ačiū už patarimus. Dėl sveikatos, mažakraujystę amžinai turiu, ir esu tikrai ligų maišelis. Tikrinuosi, kažko tokio įtartino neranda. O kaip prisiversti bent per prievartą po darbo kažką daryti ir mitybą keisti? Su mityba visai prastai, galiu visai nevalgyti arba ėsti be perstojo.
Būtina subalansuota, reguliari mityba, reguliarus sportas ryte ar vakare. Pabandykite nuo mankštos iš ryto kasdien bei mitybos subalansavimo ir jėgos turėtų grįžti. Linkiu atrasti harmoniją ir gyvenimo džiaugsmą
pradekite myleti save. nepatinka darbas? finansu sritis? vargina kolektyvas?dirbkite ‘ant saves”. Darbas patinka todel kad “veza” ar todel kad uz ji gerai moka? darbas turi teikti malonuma pats is saves+pinigine israiska, jei to nera, keiskite isvis sriti. 1,5 menesio apturejau neplanuotas atostogas, vaziuoja stogas, noriu dirbti, bet noriu dirbti butent ta darba kuri jau dirbu 14 metu, vadinasi esu savo vietoje, nors taip, del kolektyvo keisciau darbo vieta, darbas tampa nemielas jei kolektyvas o ir vadovas nera tie zmones su kuriais gali dirbti komandoje. Ieskokite priezasciu savyje, tik jus pati zinote ko jums reikia ir ko jus norite.
Ačiū už patarimus, tik bijau,kad valios pas save nesurasiu. Nesugebu prisiversti net pusryčių į darbą įsidėti,ką jau kalbėti apie sportavimą iš ryto. Labai sunkiai keliuosi. Rytoj keliauju į darbo pokalbį, kažko labai nesitikiu, bet pažiūrėsiu ką siūlo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
