Noriu išsipasakoti ir sulaukti Jūsų patarimų..Gal jums kada taip buvo? Jau geras pusmetis tiesiog gyvenu, darbas- namai. Darbo aš nemėgstu dėl kolektyvo ir tvyrančios jame atmosferos, visi nepatenkinti, niekas neįžvelgia nieko optimistinio, perspektyvų nėra.. Grįžtu iš darbo išsunkta, manau labiausiai nuo to pergyvenimo, psichologinio nuovargio.. tiesiog po jo nieko nenoriu. Gyvenu, kad egzistuočiau ir tiek. Su asmeniniu gyvenimu viskas gerai, turiu sužadėtinį, turime kartu tikslų ir siekių. Bet tiesiog..niekaip nerandu visame ką darau prasmės, jokios gyvenimo prasmės.. Jaučiuosi nepasiekus ir karjeros aukštumų, ir šiais nesijaučiu laiminga. Buvau aktyvus žmogus, o dabar pasidariau žmogus mieliau besirenkantis drybsojimą ant lovos ir zirziantis, kad laiką leidžiu veltui. Niekaip nerandu kuo užsiimti ir kaip atrasti prasmę iš to, ką darau.. noriu jautis įdomia kitiems, laiminga, bei pati didžiuotis savimi. Gal kam taip buvo? Kaip tai pakeitėte?