pasiklydau gyvenime :(

Pagrindinis / Forumas / N-18 / pasiklydau gyvenime :(

pasiklydau gyvenime :(

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

sveikos, man 24 metai, baigusi universiteta jau spejau pakeisti 2 darbovietes, nes nesijauciau savo rogese, o man svarbu dirbti toki darba, kuris patiktu, ne toki, kuris nestu tik pajamas, nesijauciau laiminga ten dirbdama, o ir paskutineje imoneje direktore buvo itin bjauraus budo… siuo metu vel ieskau darbo, perejau viena sunkia atranka, is 100 paneliu atrinko mane ir dar viena kandidate, is musu 2-ju pirmadieni issirinks viena. bet ir vel jauciu, kad nenoriu ten dirbti, kad ten man bus ne vieta…. ka patartumet, kaip atrasti savo kelia? gal pas psichologe pasikonsultuoti nueiti, nes man jau stoga rauna darbo paieskos ir feilai isidarbinus…

Page 3 of 3
(nežinomas) (archyvas)

Ka reiskia butu vyras gal net nedirbciau? Ka keicia vyro buvimas ir nebuvimas? Moteris turi buti savarankiska ir bent jau save issilaikyti, nes anksciau ar veliau tas aukso puodas – vyras gali imti ir pradingti.

(nežinomas) (archyvas)

Panelė kam čia reikia reikšti pretenzijas ir rašyti ką tai reiškia?Na juokinga ir tiek.Ne kiekviena yra feministė,siekianti karjeros ir visais būdais besistengianti įrodyti,kad ji yra bent kažkas šioje žemėje.Niekas nieko neprivalo.Tad ramiau,gal geriau tiesiog būkite viena su savo darbu,nes vyras paims ir pradings….Ir visai ne aukso puodas vyras.Galima nedirbti,galima puse etato,o galima ir patį vyrą išlaikyti.Kiekvienas pasirenka kaip jam gyventi,jei iki šiol dar jums tai nebuvo žinoma….Nors aš suprantu šiuolaikines moteris,be darbo jos niekas(bent jau taip jaučiasi) Lietuvoje dar ir vyrą išlaikyti pirmos,na tai puiku,tiesiog supermoteris.(dirba darbe,po to namie,viską spėja ir niekada nepavargsta)

(nežinomas) (archyvas)

kiti jaustusi laimingi bent viena darba gave po univero , o cia net du pakeitusi o kas darbe nepatinka? gal pabandyk kazka kito

(nežinomas) (archyvas)

Manau, kad pilna tokių, kurie dirba ne mielą darbą, bet dirba, nes kažkaip gyvent reikia.Gerai, jei gali sau leist keist darbovietes, ir gal tau pasiseks, jei žinai ko nori, bet matyt, kad nežinai

(nežinomas) (archyvas)

Giliai ikvepkit ir nesikarsciuokit O juoktis sveika, vitaminas c jums nepakenks nieko ir nesakiau, kad jus kazka privalote ar neprivalote, tiesiog toks poziuris man atrodo labai paikas, ta ir tenorejau pasakyti. Protingi vyrai nesirenka moteru islaikytiniu – namu seimininku, nes tokios anksciau ar veliau tampa nebeidomios, nelygiavertes partneres ir keliai issiskiria. Linkiu sekems susirandant aukso katiliuka

(anonimas) (archyvas)

as nedirbu dar tik menesi nepilna ir jau jauciuosi negerai, as noriu dirbti del saves, nes noriu augti, tobuleti kaip asmenybe, igyti patirties ir mokytis, nenoriu stovet vietoj. o vyras cia nei prie ko, – aisku jis palaiko, is jo atlyginimo siuo metu gyvenam, bet niekada nenoreciau priklausyti nuo vyro, kai pati zinau, kad galiu kalnus nuverst, esu gabi. o darbe norisi elementariu dalyku, kuriu neturejau,- zmonisko vadovo poziurio i kolektyva, normalios darbo vietos, kurioje galeciau dirbti ir susikaupti, kad ateiciau i darba ir zinociau, kokius siandien darbus turiu atlikti, tada darai, darai ir padarai, anksciau darydavau vienu metu viska ir nieko, buvau visu galu meistre…

(anonimas) (archyvas)

Suprantu ir sutinku, kad jei darbas nepatihnka, tai reikia keisti darbą. Bet ar nevargina tie visi darbo interviu, atrankų etapaui, stresas, kol pripranti naujame darbe ir pan. Ar negaila būna išeiti? Juk ne viskas gyvenime patinka iš karto. .

(nežinomas) (archyvas)

Kaip tik labiau meta dirbančias ir nusidirbačias,tad linkiu sekmės nebūti tai,kurią pames,nes ji per darbą nieko nemato.Arba susiras meilužę vyras,kuri turės jam ir laiko ir noro skirti dėmesį.O jau nesakyk,kad dirbanti labai įdomi.Tiesiog man tavęs gaila,esi tokia,kaip visos,niekuo neišsiskyrianti ir neįdomi,mąstymas ir tas stereotipinis.Lietuva,ką padarysi,telieka užjausti dėl tokio “protingumo” ir siauraprotiškumo.Juk galima ir pusę etato dirbti,galima dirbti namuose ir pan…Variantų pilna,galima savo versliuką nedidelį turėti.O galima ir nedirbti.Jau sakiaujkad kiekvienas pasirenka kaip jam geriau.Visada žinojau kad tokioje š… kaip lietuva nieko gero nėra,nei gyvenimo,nei žmonių,nes jie tikrai tikrai atsilikę ir neturi jokių vertybių,gyvena pilkai ir taip “kaip visi”,taip “kaip reikia”.Na tai pirmyn.Jau turbūt yra universitetinis išsilavinimas(būtinas lietuvoje,nes kitaip tu niekas),jau matosi noras “tobulėti” kaip asmenybei(juokinga,kaip ir autorė rašė,nes turbūt 90 proc žmonių dirbą nemėgstamus darbus ir ten tikrai ne tobulėja).Geriau nusiimti rožinius akinius ir pradėti mąstyti savo galva,o ne kažkieno,nes kitaip nėra prasmės gyventi.Man juokina,kai dauguma žmonių gyvena taip,lyg gyventų amžinai.Čia net nėra apie ką šnekėti,absoliučiai.Jau net pagal pardavinėjamus rūbus ir stovėseną galima spręsti,kad labai kreipiate dėmesį į kitų žmonių replikas,pastabas,kritiką,jautriai reaguojate,norite būti teisinga ir atitikti kitų reikalavimus,bijote suklysti ir būti neteisingai suprasta,nemokate atsipalaiduoti ir gyventi čia ir dabar,drovi esate ir žmonėms norite parodyti,kad kažką galite,o šiaip kaip tik jus būtųmėte gera ir rūpestinga žmona,bet jus tėvai taip išauklėjo,kad kol kažko nepasieksite ir jiems kažko neįrodysite,negalėsite kurti šeimos.Turėtų būti nelengva gyventi ir bijoti nepateisinti jų lūkesčių.Dažnai taip jaučiasi vienturčiai.

(anonimas) (archyvas)

tikiuosi,mane supras teisingai, bet as manau,kad darbas toks dalykas – jei noresi ,kad jis tau nepatiktu,tai jis ir nepatiks. Deja,nelabai pamenu vieno posako autoriaus ir tikslaus apipavidalinimo, bet jis skamba panasiai “jei as sakau,kad negaliu,vadinasi as tikrai negaliu”. Cia reikia ziureti is psichologines puses – jei kiekviena ryta atsikelusi ziuresi i veidrodi,kartosi kaip tau blogai,kad VEL I TA DARBA, kad vel ten zmones ,vel ten kolektyvas su savo bedom,tai taip ir bus. Pirmasis mano darbas buvo Maximoje, pries daugiau nei 10m, oj,kiek buvo visko.. viena karta net verkdama skambinau namo ir maldavau atvaziuot manes pasiimti is to liuminiscensinio pragaro bet garbes zodis – persilauziau ant mastymo ir TIKRAI ne tai kad pamilau,bet man patiko darbas : gaudavom nuolaidu, kaip darbuotojai primieji prekes atsidedavom sau, su kitom merginom akcijom pasinaudodavom ( buvo tada pamenu perki uz kazkokia suma ir ceki i akropolio kina atnesi ir filma uz 1lt ziuri ) tai kasoj merginos tieeeeeeeeeeeeek parinkdavo tu cekiu is darbo namo po pamainos parveshdavo.algos nei karto nevelavo ,kolektyvas didelis ,todel ir pasirinkimas su kuo bendraut didelis aisku,valdzia – dvi pamainos.tai skirtingos kaip diena naktis. su viena atidirbdavau ,su kita – net lentynas dainuodamos plaudavom.

tiesa, Maximos deka gavau kita darba savo, ten dirikas man tiesiai sviesiai pasake “sita mergina po Maximos nebijos darbo” Dievinau ji – dirbom parodose, daug bendravimo su zmonem, truputi pas kaimynus latvius pavazinet tekdavo ir pan. deja,imone neatlaike finansiniu sunkumu. dabar dirbu kur ,tikrai galiu pasakyt myliu savo darba,realiai jis paprastas, bet ne prastas. nes privalumu jame zymiai daugiau nei minusu. juk dirbti visur reikia . aisku,tai ne svajoniu darbas, bet man ir ne 80m,kad jau suprasti,kad nieko nepakeisiu. todel ir temos autorei siulau labai nesiblaskyti per darbovietes. jei praejot ta atranka, pirmyn. nes su tokiu pesimistisku isankstiniu nusiteikimu – “zinau,kad nepatiks” is tiesu labai sunku! be darbo blogiau nei su darbu. neesu feministe, bet finansine ,tegul ir mazesne nei vyro, nepriklausomybe man patinka.

bet kokiu atveju – sekmes!

Page 3 of 3