Pasipasakojimas? Nežinau.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Niekad nebuvau iš tų kurios guodžias forumuose Nežinau, visada sunkiai gyvenau. Jau nuo mažumės pajutau ką reiškia kai tėtis nemyli mamos ir vaikų. Vaikystės trauma. Visada sakiau, kad savo vaikus labai labai mylėsiu ir niekad neturėsiu tokio vyro, nuo kurio kentėtų šeima. Nes tokiu atveju tai tiesiog nebėra šeima. Man 19. Abitūra, paskutiniai egzaminai, teisės, atrodo kabinuos į naują gyvenimą. Geresnį Visada ištverti blogaiusius laikus man padėdavo draugai. Turėjau pačius geriausius draugus, kurie tikrai buvo mano ramstis. Bet laikai pasikeitė. Draugai atšalo, susirado antras puses, pasirinko jas, taip draugystė ir iširo. Aišku, vadinas tai nebuvo tikra draugystė. Esu meniškos sielos žmogus. Iš tų, kuris svajoja apie vakarą terasoj su puodeliu arbatos, gitara ir mylimu vaikinu. Labai troškau mylėt. Visada sakiau, kad būsiu pati geriausia mergina pasaulyje. Bet mano kely pasitaikė tik tokie vaikinai, kurie mane apgavo. O aš juk naivi mergina, tikinti pasakom. Ir dabar vis dar noriu mylėt kažką taip stipriai, kad viską galėčiau padaryt dėl to žmogaus. Turiu randų. Nusivyliau žmonėmis ir meile. Tikiu, kad studijos kitame mieste, kitoks gyvenimas, atsiplėšimas nuo nekenčiamų namų aplinkos, nauji žmonės man padės išbristi iš tokios blogos nuotaikos… Ko tikiuos čia rašydama. Oh God. Nežinau. Žmogaus, kokio nors visiško bepročio. Kuris atlėktų iš betkur. Tiesiog puodeliui arbatos. Ir nuoširdžiam pokalbiui Tai iš tiesų daug svarbiau nei koks kitas materialus turtas. Žmogus gali laaabai daug
na nepyk, bet kalboje labai daug klišių.
o šiaip tai dar labai jauna esi tad nėra ko būti ‘nusivylusia žmonėmis ir meile’, nes Tavo gyvenimas dar tik prasideda.
Ačiū Egle
Aš gi nesakau, kad visam gyvenimui Juk žinau, kad geresni laikai ateis ir visas gyvenimas prieš akis. Bet nemanai, kad ir jauni žmonės nusivilia kažkuo?
ohhhh… viskas bus gerai… mano kelyje irgi pasitaiko tokie žmonės, kurie lyg ir nenorėdami, bet skaudina… pasitaiko ir, kurie sąmongai tai daro… patikėk ne visų gyvenimas rožėmis klotas, bet reikia nepasiduoti ir kovoti… apie kokį miestą galvoji ? Gali man parašyt AŽ, jei nori- pakalbėsim : ))
Jūs labai gražiai mokate perteikti mintis, šiltai ir nuoširdžiai, turėtumėt rašyti dienoraštį. Tikiu, kad sutiksit tikrų draugų, kurie ras laiko puodeliui arbatos, net ir turėdami antrąsias puses. Labai Jums to linkiu ir nenusiminkit, kas ieško tas randa
“Žmogaus, kokio nors visiško bepročio. Kuris atlėktų iš betkur. Tiesiog puodeliui arbatos. Ir nuoširdžiam pokalbiui šypsena” Turiu nuojautą, kad temoj tuoj tuoj apsireikš Kardanas. Tik tiek
Labai jums dėkoju už tokį šiltą linkėjimą ir žodžius
Nejaugi be šito veikėjo neapsieina nei viena tema?
Dažniausia nelabai, o dar autorė taip gražiai parašė, kad tenori “nuoširdaus pokalbio ir puodelio arbatos”, tai čia gi pagal jo supratimą svajonių moteris
Iš kokio miesto autorė?
Panevėžys
Mergyte, kada nors mokesi pazvelgti kitaip i savo gyvenima. Dekok Likimui uz kiekviena klaida trauma nesekme. Nes tai Tave vercia imtis pasikeitimu ir eiti pirmyn. Tai kad jautiesi nemylima suteikia stimula buti geresniai mamai, reiskia ir Tavo vaikuciai ir vyras bus laimingi. Kad paliko draugai. Savaime draugai neiseina. Jie tiesiog duoda kelia kitiems zmonems sutikti. Mes gyvename etapais, etapais ir sutinkame zmones, draugus, issiskiriame. Lieka tik tevai, kazkada ir jie palieka. Stenkis visame kame rassti paaiskinima, kad taip atsitinka nes laukia labai kazkas gero.
Darbe padovanojo knyga The secret. Blin patiko mintis apie traukos desni ir mintis. Ka mastote ta ir traukiame link saves. Taip kad mintyse kurk savo gyvenima ir patikek manim po 10 metu atsisuksi prisiminsi viska ir didziuosies savimi. Sekmes.
o kokiame mieste žadi studijuoti?
Ačiū, tikrai labai motyvuoja
Vilnius
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
