Pasipasakojimas? Nežinau.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Niekad nebuvau iš tų kurios guodžias forumuose Nežinau, visada sunkiai gyvenau. Jau nuo mažumės pajutau ką reiškia kai tėtis nemyli mamos ir vaikų. Vaikystės trauma. Visada sakiau, kad savo vaikus labai labai mylėsiu ir niekad neturėsiu tokio vyro, nuo kurio kentėtų šeima. Nes tokiu atveju tai tiesiog nebėra šeima. Man 19. Abitūra, paskutiniai egzaminai, teisės, atrodo kabinuos į naują gyvenimą. Geresnį Visada ištverti blogaiusius laikus man padėdavo draugai. Turėjau pačius geriausius draugus, kurie tikrai buvo mano ramstis. Bet laikai pasikeitė. Draugai atšalo, susirado antras puses, pasirinko jas, taip draugystė ir iširo. Aišku, vadinas tai nebuvo tikra draugystė. Esu meniškos sielos žmogus. Iš tų, kuris svajoja apie vakarą terasoj su puodeliu arbatos, gitara ir mylimu vaikinu. Labai troškau mylėt. Visada sakiau, kad būsiu pati geriausia mergina pasaulyje. Bet mano kely pasitaikė tik tokie vaikinai, kurie mane apgavo. O aš juk naivi mergina, tikinti pasakom. Ir dabar vis dar noriu mylėt kažką taip stipriai, kad viską galėčiau padaryt dėl to žmogaus. Turiu randų. Nusivyliau žmonėmis ir meile. Tikiu, kad studijos kitame mieste, kitoks gyvenimas, atsiplėšimas nuo nekenčiamų namų aplinkos, nauji žmonės man padės išbristi iš tokios blogos nuotaikos… Ko tikiuos čia rašydama. Oh God. Nežinau. Žmogaus, kokio nors visiško bepročio. Kuris atlėktų iš betkur. Tiesiog puodeliui arbatos. Ir nuoširdžiam pokalbiui Tai iš tiesų daug svarbiau nei koks kitas materialus turtas. Žmogus gali laaabai daug
Sirdies randams isgyti reikia nemazai laiko ir stiprybes, tad to autorei ir linkiu
Svarbu suvokti, kad cia tarp santykiu su teciu ir vaikinais yra stipri sasaja. Tetis nebuvo seimos zmogus, jusu tecio puse yra siuo metu labai silpna (man pazistamas jausmas), todel ir su vaikinais bendrauti yra sunku, atsiranda ir nesaugumo jausmas ir noras kuo greiciau prisiristi prie partnerio. – Bet pries pradedant santykius su vaikinu, reikia paciai igyti pasitikejimo savimi, pasijusti savarankiska ir kad nuo gyvenimo veju tik pati save gali apsaugoti, esi pakankamai stipri, kad galetum sau padeti. (taip pat asmeniskai isgyventa ir suvokta sito nauda). Tokioms merginoms visada reikia daugiau pastangu, kad viskas sektusi ir gyvenimas geretu, tad svarbiausia neprarasti ryzto ir uzsispyrimo stengtis del saves
“Žmogaus, kokio nors visiško bepročio. Kuris atlėktų iš betkur. Tiesiog puodeliui arbatos. Ir nuoširdžiam pokalbiui šypsena” Turiu nuojautą, kad temoj tuoj tuoj apsireikš Kardanas.”
” Tik tiek ir tenoriu
Autore, parasyk PM
Jūs sakote absoliučią teisybę. Ypač toje dalyje apie tėvo ir vaikino ryšį…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
