Pasiturintis vargšas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar tai normalu? Ar mano pyktis ir nusivylimas juo yra pateisinamas? Draugauju su vaikinu metus laiko. Šiandien sužinojau, kad jis man melavo apie savo finansinę padėtį. Iš pat pradžių žinojau, kad jis turi verslą, audito įmonę. Niekada nieko apie ją neklausinėjau, kažkaip nebuvo įdomu ir manęs tai nelietė. Gal po pusės metų prasidėjo jo kalbos apie finansinius sunkumus, skolas ir t.t. Jis paprašė manęs paskolinti pinigų, suma – mano dviejų mėnesių alga. Aš turėjau santaupų tai ir paskolinau, ir iki šiandien nieko apie tą skolą neklausinėjau, tiesiog jaučiau, kad grąžins. Kartais vėl vis išlįsdavo koks sakinys, kokia dabar sudėtinga jo materialinė padėtis. Galų gale jis pasakė, kad parduoda savo automobilį. Aš jam pasiūliau važinėtis mano mašina. Jos vis tiek beveik nenaudojau, susitarėm, kad mane visada pasiims, o jei reiks, nuveš kur. Kurą pildavosi pats, bet buvo du kartai, kada jis sakė neturįs pinigų ir pilną baką užpyliau aš. Tik mudviem susipažinus, iškart matėsi, kad jis gali sau leisti daugiau nei aš ir nei eilinis lietuvis, jo automobilis, rūbai, pramogos, kurias sau leido, namai tai akivaizdžiai rodė. Kaip ir rašiau, po pusės metų jis pradėjo kalbėti apie bėdas. Pasakė, kad namą nuomojasi ir įvyko visa kita, ką jau anksčiau minėjau. Na ir šiandien paaiškėjo, kad visa tai melas. Kad tų pinigų jam nereikėjo, kad mašina neparduota, o stovi biuro kieme, namas ne nuomojamas, o nuosavas, finansinė padėtis toli gražu ne bloga, skolų nėra ir t.t. Visa tai po pusės metų buvo skirta man išbandyti ir tas melas tęsėsi visus kitus 6 mėnesius. Jaučiuosi pažeminta. Niekada nebuvau suteikusi preteksto manyti, kad esu materialistė. Niekada neateidavau pas jį tuščiomis, jei kur nors sustodavome parduotuvėje/degalinėje, nes jis užsimanydavo gerti ar dar ko, visada nupirkdavau iš savo lėšų, niekada jo nieko neprašiau, du kartus pirkau bilietus į koncertus abiems be jokios progos, o jis vis tiek prisigalvojo, kad man rūpi pinigai. Suprasčiau, kad aš būčiau bemokslė, bedarbė, o jis milijonierius, bet toli gražu. Taip liūdna, kad jis per tuos pusę metų manęs nepažino ir nusprendė išbandyti. Tikrai jaučiuosi tokia sumenkinta, lyg aš nieko neturėčiau, nieko nesugebėčiau, bučiau ubagė ir dar kone parsidavinėčiau jam už jo pinigus. Nežinau, gal aš per daug sureikšminu, bet tikrai nuoširdžiai pasimelsdavau, kad jis kuo greičiau atsistotų ant kojų, o jis, pasirodo, mane maustė. Taip šlykščiai jaučiuosi, negaliu… Taip įžeidė mane… Pripažįstu, kad leisdavau jam sumokėti kavinėse, kino teatre, vandens parke ir kitur už mane, tiesą sakant, net nesisiūliau pati to už save padaryti, bet negi todėl jis galėjo apie mane taip pagalvoti??? Šiuo metu man jis toks nemielas, jaučiuosi taip išdurta, kad net kyla mintys skirtis. Nežinau, ką ir manyti…
tiesiog tau reikia lako nurimti:-) o ka jis sako po tokio tavo isbandymo?islaikei jo nuomone ji ar ne?:-) seip gal ir as supykciau del tokio elgesio bet kita vertus juk dziugu kad jam sekasi ir jis nebankrotaves save ipilnai islaikantis zmogus:-) manau dar neskubek su skirybom,jeinyra jausmai pinigai neaktuolu:-)
dziaukis
Oho, na ir sutuacija ;o jei už tokį nepasitikėjimą ir maustymą jį paliktum, tai tikrai gautų ko nusipelnęs.
Na papyk ir atleisk,paklausk geriau kodel tikrino,gal praeityje jis yra nukentejes ir pasimoke ir dabar atrado buda kaip dar karta neapsikvailinti… vaikina irgi suprantu ir pakankamai gudruolis.
Kuo džiaugtis? Kad nustojo mane maustyti? Melas tai melas, bet aš jaučiuosi tokia pažeminta, kone iki k*rvos barakudos lygio…
Suprask ir jį. Jei jis visą laiką pasiturinčiai gyveno, tai barakudų prisižiūrėjo į valias ir nenori ant tokios užsikabinti. Gal tikrai į tave labai rimtai žiūri ir tam, kad neliktų įskaudintas padarė tokį išbandymą. Net jei nebuvo tam priežasčių, vaikinas norėjo apsidrausti
Aš taip pat supykčiau. Na, iš vienos pusės suprantu vaikiną, ypač jeigu kada nors buvo užsirovęs ant materialistės, bet jeigu pagrindo manyti, kad jūs atsiprašant barakuda esate nesuteikėt, tuomet tikrai toks elgesys, švelniai tariant, gana keistas. Bet kokiu atveju, jūs, autore, esat tikra šaunuolė ir pavyzdys visiems kaip reikia elgtis, kai mylimą žmogų ištinka bėda. Nieko nepagailėjot – žaviuosi jumis
Tai gal ne vieną kartą jau nuo barakudų nukentėjęs yra. Mergos juk dabar dėl pinigų auksinėm apsimeta.. Todėl net nebūtinai dėl jūsų elgesio šitaip darė, gal greičiau nenorėdamas vėl barakudai papulti..
Jis šiandien tiesiog ištiesė mano jam paskolintus pinigus grynais. Mano nuostabai, kai dar trečiadienį dejavo, kad nėra lėšų paatostaugauti šią vasarą, o aš atsakiau, kad man nėra tam ne tik lėšų, bet ir laiko… Ir tada jis pasakė, kad tai buvo išbandymas, visą tiesą. Gyrė mane, sakė, kad aš šaunuolė, daugybę kitokių komplimentų. Man buvo šokas, neturėjau ką pasakyti. Tikrai nesidžiaugiau kažką išlaikiusi. Tylėjau visą kelią kol važiavom iki jo mašinos, kartkartėmis dirbtinai nusišypsodama. Kažkaip iš jo elgesio jautėsi, kad jis savim didžiuojasi, savo gudrumu, savo sumanymu. Rašo dabar tokias kvailas žinutes: “Mažiuk, nepyk.”, “Mažiuk, vis dar pyksti?”, “Tu suprask mane.”, “Mano akyse tu tik pakilai.” Nesuprantu, kur man dar kilti reikėjo. Aš jau nuo 17 metų neprašau pinigų iš tėvų ir pati save išlaikau. Nesuprantu, kam man tas išbandymas. Jaučiu, kad jis pasiglostė savo savimeilę visu šituo šou…Ir be to jis nėra toks turtuolis, kad galėtų čia apsimetinėti, slėpti savo turtus ir t.t. Kažkaip pasimatė jo susireikšminimas. Aš dar jauna esu, dar tik pradėjau dirbti dabartiniame darbe, man sekasi, turiu geras perspektyvas, savo ateity matau daugiau nei jis turi ir viską uždirbtą savo rankomis, tai man tiesiog nesuprantama, kam tokios nesąmonės???
as, isleidus tiek pinigu ant berno, pykciau tik del vieno- del savo prarastu pinigu.
Manau susigrazins trigubai daugiau
Na tą “skolą” jis man grąžino, dėl kuro ir automobilio eksploatavimo – bala nematė jau. Dabar man iš viso kyla tokios mintys, kad jei aš kada ko nors jo paprašysiu, užsiminsiu apie kokią nors pramogą/daiktą, reikalaujantį daugiau išlaidų, tai jau iškart būsiu barakuda. Nesvarbu, kad aš tik garsiai pasvajočiau, ar pati tam susitaupyčiau, prisidėčiau pusę… Ir iš kitos pusės tai manyje dabar verda toks pyktis, kad kyla noras kaip tik jį nugręžti… Ruošiuosi dabar demonstratyviai visur už save mokėti, atsinešti sau valgyti pas jį, mestis už kurą dėl menkiausio km jo automobilyje ir t.t., kad tik vėl jam nesusišviestų, jog reikia apsisaugoti ir mane išbandyti…
jausčiausi žiauriai, jei su manimi taip pasielgtų… kaip bandomasis triušiukas…
Protingas vyras išbandytų, bet nieko moteriai nesakytų. Tada ir jam ramu būtų ir jums. O dabar toks vaizdas, kad jūsų vaikinas nepasitiki savimi, merginomis ir turi nemažai kompleksų ir baimių.
Oho,kaip žiauriai čia.:O
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
