Patarkit, nežinau kaip elgtis.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nors nelaikau save kvailiu, ir dažniausiai pats galiu duoti patarimų, bet jaučiuosi, kad esu aklavietėj šiuo metu. Istoriją bandysiu sutrumpint. Su žmona jau buvom padirbę ir pagyvenę Anglijoj tris metus, paskui grįžom, o dabar ji vėl išskrido į UK, nors aš labai prieštaravau, ir sakiau, kad nesieju ateities su Anglija. Turim dvynukus, jiems dabar 6 metai. Reikalas tame, kad ji nemato ateities Lietuvoj, nori darytis karjerą užsieny, o aš esu visiškai prieš emigraciją nusistatęs, verčiu dokumentinius filmus, sužinojau daug nuo visuomenės slepiamų paslapčių ir pasikeitė mano pasaulėžiūra, mane galima pavadinti konspiracinių teorijų tyrinėtoju. Pats išverčiu ir įgarsinu video, bet tai darau iš idėjos ir pinigų man už tai nemoka. Žmona dėl to pyksta ant manęs ir reikalauja, kad mesčiau tą veiklą ir visą laiką skirčiau tik pinigų darymui. Aš šiaip ir taip dirbu dviejuose darbuose, pajamos į mėnesį apie 1800lt, aišku tai ne per daug, reikia taupyti, bet lyg buvo įmanoma gyventi. Be to ji tuo metu dirbo skalbučių centre Vilniuje ir jos pajamos irgi buvo apie 1300lt. Taigi, bendrai paėmus lyg ir dirbom abu, ir pajamos šiokios tokios buvo, ir hobiui savo skiriau net mažiau laiko, nei eilinis Lietuvis skiria laiką praleidimui prie televizoriaus.
Žodžiu, spjovė ji ant Lietuvos ir išskrido į UK per daug negalvodama. Vaikus dabar Lietuvoj padeda žiūrėti mano mama, ji realiai visą laiką su jais ir būna. Žmona nori pasiimti vaikus į užsienį, kai ten geriau įsitvirtins. Ji ten gyvena šiuo metu su savo motina. Aš vaikų tikrai nenoriu ten išleisti. Dėl daugelio priežąsčių, pradedant sintetiniu sveikatai pavojingu anglišku maistu, baigiant vaikų nutautinimu ir užzombinimu pagal NWO programą. Aš dar tikiuosi tvirčiau atsistoti ant kojų Lietuvoj ir bandyti išgyventi čia su vaikais. Turiu šiokių tokių perspektyvų Lietuvoje, tikiuosi uždirbti daugiau… Žodžiu…
Nežinau ką daryti. Ji nori likti Anglijoj, pasiimti vaikus ir negrįžti į Lietuvą. Aš esu visiškai prieš tai. Kaip dabar man elgtis? Noriu auginti kaime sveiką maistą, auginti sveikai vaikus, o ji šianien siuntinį iš UK parsiuntė, kur maiše tarp įvairių lauktuvių vaikam ji prikrovė pusė maišo visokių saldumynų, visokio nesveiko brudo su EEEEEE. Ji pati serga diabetu, negali gyventi be saldumynų, tai kas bus, jei ji pasiims vaikus? Ji taip ir jiems diabetą įvarys. Arba man jau paranoja…
Ką tik kalbėjom telefonu… Išrėžiau viską, ką galvojau. Pasakiau, kad neleisiu išsivežti vaikų, stengsiuos čia uždirbti daugiau, neleisiu vaikų nuodyti nesveiku maistu iš kurio atsiranda autoimuninės ligos. Esu tinklapio atoveiksmis.lt autorius. Jau kitaip suvokiu pasaulį. Matau kokie procesai vyksta, žinau apie “silent kill invisible weapons”, žinau kad per maistą mus tikslingai nuodyja ir mėgina susirgdyti, dauguma visokių vėžinių ir autoimuninių susirgimų sukelia tie papildai maiste, aš tų pavojų mėginu išvengti, bet ką man daryti su žmona? Ji nenori galvoti apie blogus dalykus, užsimetė rožinius akinius ir galvoja, kad pabėgimas iš Lietuvos išspręs visas jos problemas.
Esu aklavietėj…
Viska aprasete tik is savo varpines. Pabandykite suprasti ir zmona – ji Lietuvoje neranda budu realizuoti save. Kazkaip manau truksta tarp jusu bendravimo, jeigu tik telefonu pasaket, kad vaiku neatiduosit. Negi pries jai isvykstant nebuvo aptarti tokie klausimai? O del maisto – ne tik uzsienyje maistas pilnas chemijos, visur jis toks pat. Bet taip pat visur galima rasti ir sveiko maisto.
Hobis ne visai hobis. Iš tiesų tai yra kiekvieno piliečio pareiga ginti tėvynę esant pavojui. Tą numato nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Mano funkcija šiuo atvėju švietėjiška, ir kaip minėjau, šis mano užsiėmimas tikrai užima ne daugiau laiko, nei tarkim praleidžiamas žmonos laikas prie angry birds žaidimo, knygos skaitymo ir pan.
du turit,pasidalinkit
tik tinginiai LT negali uždirbti daugiau,nei 1300lt/mėn. Nepateisinu moteriškės – ji ieško lengviausio kelio,o tai reiškia,kad ant šeimos yra padėjusi. Nemanau,kad ši šeima ilgai bus kartu,nes tik vienas į ją žiūri kaip į vieną vienetą-motris žiūri tik savęs. Mano dukros jau didelės (20 ir 16m.), prieš metus buvau gavusi realų pasiūlymą išvažiuoti užsienin dirbt.Neišdrįsau palikti jų. O čia… šešiamečius nutrenkė , užsuko uodega ir adjos amigos iki geresnių laikų.Nesąmonė.Šiek tiek pateisinčiau,jei abu jokio darbo LT nebūtumėt turėję,bet ne dabar.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
