Aš esu vieniša, bet suprantu kad didžiaja dalim tai ir nuo manęs priklauso. Tiesiog mėgstu vienatvę, nemoku saugoti draugystės, žmonių, kuriem aš svarbi, su santykiais dar blogiau… Po pirmos meilės kurią sunkiai išgyvenau, dabar tiesiog nemoku santykių puoselėti. Na gal ateity kažkas pasikeis, o dabar nesam tokios senos kad tai būtų taip blogai Mažiau žiūrėk į kitas poras

Galiu buti tavo drauge !

Labas anonime, parašyk man būsiu tavo draugas : p

tikrai teisingai. ir daug kas megsta posaki bus tu bernu. ok, bet kada? man jau ne uz kalnu 30, ir vis dar neturejau normaliu santykiu. niekada nepatyriau abipuses meiles, nors zmones sako kad gera su manimi bendrauti, o vyrai netgi sako, kad mano isvaizda lyg nuo zurnalo virselio. bet santykiu tiesiog nebuvo, kad ir kokius scenarijus isbandziau – buvau ir savimi, miela, draugiska, ir sterva ir paslaptinga ir t.t. neatsirado joks vyras per tiek metu nei darbe, nei kelionese, nei klubuose, nei bibliotekoje, nei kaimynysteje, nei moksluose…. kartais galvoju, kad cia kokia juodoji magija. karta buvau pas bureja, sako paziuresim kas taves laukia siais metais – sako asmeniniam gyvenime nieko naujo. galvoju nesamone, bet nieko naujo nebuvo nei po metu nei dveju nei treju. drauges sako, kaip pavydziu tau, tu tokia atsiputusi ir taip pat giria mano isvaizda. bet jei tik jos zinotu kaip daznai as galvoju apie savizudybe, nes siame pasaulyje jauciuosi lyg parazitas, kad tai ne gyvenimas o egzistavimas. mane stabdo tik alkoholis ir tai kad tikiu nemirtingos sielos egzistavimu. taigi, vis galvoju, kas su manimi negerai, niekaip nerandu atsakymo. nezinau, kas esu, ka noriu daryti ir pan. galbut tai likimas – vieniems lengvai, kitiems nors per galva verskis..

@popup vagisius ?

Labas! Gali parašyti ir man, manau, tikrai rasim bendrą kalbą Mano pačios gyvenimas yra ne iš lengvųjų, tačiau visada stengiuosi ieškoti išeities ir mąstyti pozityviai. Šalin neigiamas mintis!

As irgi viena ir jau kuri laika, visi aplinkui klausineja kada gi istekesiu ir vaikus gimdysiu, nes jau laikas – mat klasiokes turi po 3 vaikus mano metu o as mat dar net negalvoju – isbara gimines, bet eilini karta pro sukastus dantis ir suvaidinta sypsena kazka islemeni kad tik duotu ramybe…. Sutinku, kad vienai buti nera lengva, nors as su tuo susigyvenau nors tiesa pasakius ir bijau..bijau , kad ismokusi buti viena sunkiai prisileisiu kazka.. Kolkas stengiuosi uzsiimti darbais ir kita veikla kuri skatina buti tarp zmoniu, turiu planu ir t.t. O jeigu ir sakykim , kad likimo lemta buti vienai, teks priimti tai ir gyventi.. filosofiskai ziurint tai gimstame vieni , gyvename vieni ir mirstame vieni, nes kiti zmones tik musu gyvenimo bendrakeleiviai..

Tikrai taip, gal nori pirkti lumia 920? Kaip tau 10 eur : D ( be pakrovėjo)

Lalala, important message, lalala.

P.S. (į temą) šiaip vaikinas ne viskas. Reikia turėti draugų. Žmonių kurie tave išklausytų ir suprastų. O vyras/vaikinas, call it as you want, ateis kai bus laikas.

Kartais ir as galvoju, kad geriau turet draugu nei vyras. Nusivyliau ir as savo vyru. Tai dar gerai, kad kelis draugus turiu. Bent zinau, kad bet kada galiu jiem pasiskambinti, pasikalbeti….. Autore, jei norit parasykit az galetumem pabendraut.

Autore, ką galiu pasakyt – tik tada, kai net būdama viena nebesijausi vieniša, ir išmoksi džiaugtis pati savo kompanija, kažkas išties pasikeis. Nes dabar net jeigu ir susirastum draugų, vaikiną, patikėk, tai tavęs neužgydytų. Vis viena jaustumeisi vieniša, net ir kompanijoj. Gal dabar sunku suprast, bet tikrai ateis toks laikas – o tada pamatysi jog nėra viskas taip baisu.