Sveikos,

turiu tokią problemėlę ir nežinau, kaip tvarkytis, o kadangi čia kaip nemokamas psichologo kabinetas, pabandysiu pasipasakot ir galbūt sulauksiu patartimų

Žodžiu, skambės gal ir keistai, bet jaučiuosi “nepatogiai” (švelniai tariant), kai mane kas nors giria ar šiaip elgiasi gražiai. Papasakosiu pavyzdį: penktadienį pasakiau viršininkui, kad išeinu iš darbo po poros savaičių (na, gal ir ilgiau), jis pradėjo man sakyt, kad geresnio darbuotojo nėra turėjęs, kad aš “hard working and honest person” ir kaip gaila, kad išeinu. Taip pat pažadėjo, kad nuo kito savaitės (nuo vakar), man dirbt reikės mažiau valandų, kad praktiškai galiu ateit bet kada, baigt darbą irgi bet kada, nedaryt kai kurių užduočių ir pan., ta prasme, palengvins darbą. Pagal viską, turėčiau jaustis įvertinta ir reikalinga, BET esmė, kad po tokių žodžių apsiverkiau. Gėda… Bet čia tik šviežiausi įvykiai, man taip pastoviai – tarkim, kažkas padaro man kažką gražaus – pasveikina su gimtadieniu, pagiria kaip nors, aš pastoviai pradedu jaustis kažkaip neaiškiai ir vos ne puolu į ašaras.

Aišku, pradėjau googlint, kas čia gali būt. Išsigooglinau, kad tai toks kaip ir “bad self image” ir “low self-esteem”, kuriuo esu patikėjus ir kai kažkas pasako ar padaro kažką gero, tai automatiškai reaguoju kaip į neteisingą informaciją, kadangi jaučiuosi nenusipelniusi, kad su manim būtų gražiai elgiamasi. Ir atvirkščiai – jei kažkas bando man pasakyt kažką negražaus, visiškai nereaguoju, neimu į galvą.

Iš tikrųjų, tai labai užknisa ir kažkiek trukdo gyventi normaliai. Pripažįstu, tikrai nemyliu savęs, bet kaip ten sakoma – “širdžiai neįsakysi”, tai kažkaip sunku prisiverst patikt sau pačiai

Gal dar kam nors panašus dalykas pasireiškia? Kaip su tuo tvarkotės? Gal kažkas išsprendė šią problemą?

Pasidalinkit mintimis

Beje, atsiprašau už ilgą postą, nemoku trumpiau parašyt visko