Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noreciau isgirsti patarimu is paneliu, kurioms teko daryti pertrauka santykiuose
Situacija tokia. Su vaikinu draugavom daugiau nei 2 metus. Visko per ta laika buvo. Abu neesam apdovanoti lengviausiais charakteriais, bet visad atrode, kad meile nugales viska. Paskutiniu metu pykciu labai padaugejo, atrodo negalim jokia rimta tema diskutuoti, nes visada nuomones issiskirs ir nesugebesim pokalbio pabaigti taikiai.
Mano nuomone, prie situ visu pykciu labai prisideda jo nervai ir apskritai psichologine busena. Tiesiog paskutinem savaitem, jis turi labai daug rupesciu ir nevisada sugeba rast iseitis. Kiek galedama stengiuosi jam padet, bet tikrai ne viskas mano rankose. Blogiausia tai, kad visos tos bedos jam nesa finansinius sunkumus. Is karto pasakysiu, kad man jo pinigu nereikia (nes siais laikais, kai aplink tiek daug barakudu, galit pagalvot, kad jau skusiuos, jog jis neturi pinigu ). Taip tikrai nera. Pati dirbu ir uzsidirbu ir ji myliu del to, koks jis yra, o ne del to kiek jis uzdirba ir pan. Deja, jis yra didziulis materialistas ir ne karta yra sakes, kad jei jam gyvenime pradetu nesisekt ir jis nebeuzdirbtu dideliu pinigu, tikriausiai mane paliktu, nes as verta visa ko geriausio, ir jis jaustusi nepilnavertis, nes negali savo moteriai suteikti viso ko ji verta bla bla bla.. Man sita mintis atrodo isvis idiotiska ir, manau, kad pora turi dalintis ne tik dziaugsmais, bet ir rupesciais bei problemomis.
Taigi pries pora dienu mes vel stipriai susigincijome.. Siuo metu jis darbo reikalais gyvena kitame mieste, taigi kasdien nesimatom ir kartu negyvenam. Vakar bandziau jam paskambinti paklaust kaip viskas, kaip jis jauciasi ir ar sprendziasi jo reikalai. Nesvarbu, kad buvom stipriai apsipyke, man jis yra labai brangus kaip zmogus, taigi norejau pasiteiraut kaip viskas. Jis nekele ragelio. Siandien gaunu zinute, kad jam viskas gerai, tik jo gyvenime yra visiskas chaosas ir pastaruoju metu ji viskas be galo nervina. Ir paprase, kad palikciau ji bent kuri laika ramybej, nes tol kol jo gyvenime dedasi tokie dalykai jis santykiu turet negali.
Nebezinau nei ka galvot nei ka daryt. Visada buvau pries bet kokias pertraukas santykiuose, nes manau problemas reikia sprest, o ne nuo ju begt. Kaip jums baigesi pertraukos santykiuose? Skyrybos ar visgi sugrizote visam?
aš neprašyčiau… išsiskirti visada spėsit.
tai va ir nezinau ar pati noriu viska baigt. nebezinau ka daryt. jau viskas buvo kaip ir apsidelioje ir vel po to pokalbio su juo galvoj chaosas… noreciau tik pult i glebi jam atvaziavus, bet zinau, kad negaliu
Jei tikrai apsisprendei su juo baigti, tai sudėk jo į maišus, kad jam tik išsinešti juos liktų..
tai va ir galvoju ar paprasyt, kad viska pasiimtu, nes jo daiktu pas mane be galo daug, o paprase pasiimt tik kelis..
kartu buvom ilgai daugiau nei 8 metus pertrauka tetruko 1 menesi ir viskas tapo aisku kad seniai buvo tam laikas….niekada nesipykom atrodo buvo liuks bet paskutinius metus pradejom daznai leisti laika ne kartu daug pykomes del smulkmenu ir deja deja taip atsitiko nors dabar labai dziaugiuosi kad uz to zmogaus neistekejau
pasiimti daiktu……skamba kaip zinai palikau kelis pas tave pasiimu ir dingstu.paklausk ar dar grys pas tave jei atsakys nezinau nesitikek per daug ….
Na va, po tylos apsireiske ir jis paklause, kada gali atvaziuot pasiimt keliu daiktu. Ryt arba savaitgali atvaziuos.
Nebuvo pas mane pertraukos, bet jos nėra geras sprendimas manau Jeigu dabar nesugebate su problemos kartu susitvarkyti, tai dar vėliau tikrai nebus nieko gero. Jeigu bus po to kartu paskolos, šeima ir pan. tai tik dar daugiau atsakomybės, o tada jau jokių pertraukų negalima bus daryti ir nebus kur dėtis…
Logiškiausia dabar bandyt spręst kažką, jei neišeis gal ir visą gyvenimą neišeis nieko. Žinau, žiaurokai skamba, bet toks mano žvilgsnis iš šono
Na aš irgi būsiu prie to nuomonės ,kad dauguma pertraukų teatneša skyrybas , na ,bet mums moterims tai turbūt dar blogiau nei skyrybos ,nes viltis miršta paskutinė tik tampai nervus ir mąstai ,kad viskas bus gerai juk negali būt blogai. O vyram ,o ką jiem , jie pabūna atskirai pažiūri kaip be jūsų pagalvoja kaip buvo su jumis ir jei nei kiek šidelės neskauda ir nebereikia nei santykių nieko ,o mes laukiam laukiam… ) Nežinau ,mano nuomone, pertrauka tai yra toks išankstinis išsiskyrimas tik vaikinas padeda tau po truputėli apsiprasti su šia mintimi .va taip va !
O man ta pertrauka išėjo į gerą… Po dviejų metų draugystės vaikinas pareiškė, kad jam reikia pertraukos, nori viską apgalvoti, susiprasti ir panašiai, kai paklausiau kiek jam reikia laiko, pasakė, kad mėnesio kažkur, galvojau, kad širdis iš krutinės iššoks, buvo labai sunku, tikrai maniau, kad skirsimės, nes pati tas pertraukas tapatindavau su skyrybom, praverkiau visą laiką ir visi aplinkui sakė, kad jei jau nori pertraukos, tai nemyli ir nori skirtis, susitaikyk su tuo… Tos dvi dienos man tikrai ėjo labai ilgai, tarsi du mėnesiai… bet po dviejų dienų jis man parašė, kad nebenori jokių pertraukų, nori tik kuo greičiau susitikti, kad esu jam vienintelė ir dar daug gražių žodžių. Po šito įvykio jis tikrai pasikeitė į labai gerą pusę, buvo daug dėmesingesnis ir labai stengėsi. Esame jau penkti metai kartu, prieš gerą pusmetį pradėjome kartu gyventi, ir viskas yra iš esmės gerai, aišku kiša koją toks dalykas kaip rutina, bet manau, ją galima išsklaidyti…
Ir šiaip, manau, kad santykiai yra toks banguojantis dalykas, negali būti visada tik gerai ir viskas eiti tik geryn… juk būna krizių ir jas įveikus santykiai po to tampa, stipresni, geresni.
Nieko gero, kai po 2 metų draugystės reikalingos pertraukos. Kas bus vėliau… Gal tiesiog šis žmogus ne tavo.
Ziauriai nervina tai, kad dabar po truputi viskas kaip ir slugsta, bet zinau, kad kai susitiksim ir jei galutinai issiskirsim vel is naujo kankinsiuos. Del to net pradedu galvot ar negeriau butu paciai pasakyt, gal nebezaidziam su tom pertraukom ir galutinai skiriames…
Jei tik galeciau visus jo daiktus sumest i viena kampa, taip ir padaryciau. Beda ta, kad tu daiktu tikrai tiek daug, kad i viena kampa netilps be to, yra visokie kostiumai, kiti geri rubai, graziai sukabinti spintoj, kad nesiglamzytu ir nesitrintu ir kaskart rengdamasi as tuos jo skudurus matau!!
Na, jeigu nenori jam skambinti ir trukdyti tai ir nedaryk to . Sudek tuos daiktus kur i kampa ir viskas lai paguli kuri laika . Kazkaip nemanau, kad jeigu jo gyvenime chaosas kaip kad sake, kad jam tie daiktai baisiai rupi… Cia butu is tavo puses nebent dingstis susitikti. O siaip is tikruju kai kurie zmones ( ne tik vyrai ) taip daro, kad pertraukos praso o paskui viso gero…. bet cia jau nieko nepakeisi . Tu pazysti ji geriau nei cia esantys ir zinai ko gali tiketis
Nieks nesmerkia, bet tie kurie nori pabūti “vieni” skaudina kitus žmones, apie tai jie irgi nesusimąsto. Galvoja : man labai blogai tai spjaunu į viską.Jei jau taip nori pabūti vieni tai tegul paleidžia kitą žmogų, o ne “darom pertrauka”. Savanaudžiai.
Man vieną vienintelį kartą vaikinas buvo pasiūlęs pertrauką santykiuose, nors visai nesipykom ir puikiai sutarėm. Ir kad ir kaip keista būtų – sutikau, bet išlydėdama pro duris jau žinojau, kad visam laikui. Nežinau net kodėl, gal išties tarp mūsų “kažko trūko”, nors galvojome, kad vienas kitą labai mylime (draugavome nepilnus du metus)?
Bet nemanau, kad tai Jūsų atvejis. Man atrodo, kad žmogus iš tikrųjų turi tam tikrų psichologinių problemų, nes žmonės, kurie nemoka pergyventi sunkumų – jie tikrai labai skaudžiai reaguoja į tai. Ir gal tai vienintelė tikra reali problema Jūsų santykiuose – tas jo menkavertiškumo jausmas, kai kažkas vyksta ne taip gerai, kaip norėtųsi. Gal gyvenimas jį išlepino… Ir šioje vietoje manau, kad yra tik du keliai – jei jis ir toliau taip dėl to pergyvens, tada gyvenimas nesmagus bus su juo su tokiu nervuotu… Ir nieko gero neišeis Kitas kelias – bandyti kažkaip situaciją taisyti – gal pačiai ar kartu su juo susėdus, gal net su psichologu… Jei tik jis išmoktų adekvačiai reaguoti į juodesnius gyvenimo periodus ir vertintų Jus kaip savo Gyvenimo atramą be gėdos jausmo, o su žinojimu, kad kartu įveiksite visus sunkumus – tai Jūsų draugystę tik sutvirtintų. Na, mano tokia nuomonė iš to, ką parašėte… Bet, jeigu jis bus įsikabinęs į savo nuomonę, tai tada ką daryti… Jei žmogus pats nesistengia keistis, niekas jo nepakeis. Ar Jums reikia tokio vyro, kuris nemoka vyriškai ramiai ištverti sunkumus, o puola į paniką?
patiko jusu mintis, tik is kur man db zinot kiek jis tose mintyse gaudysis..
zinau, kad ir kantrybe as neapdovanota
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
